„Šianakt miegojau 9 valandas. Atsikėliau aštuntą. Išsimiegot kaip ir išsimiegojau, bet šiandien nuo ryto jaučiausi kaip užmuštas, galva svaigo, po vakarykščio krūvio buvo sunku atsigaut. Pavalgiau, įsidirbau ir grįžo ūpas“, – sako Arūnas Gelažninkas.
Nuo pat ryto motociklininkai plušo pilnu tempu. Lyginant su konkurentais, panašu, kad „Zigmas Dakar team“ lyderis galėtų ir mechaniku dirbt.
„Motociklui keičiau grandinę, žvaigždes, stabdžių kaladėles, kuro bakų filtrus, purkštuką, sankabą, tepalo, oro filtrus pakeičiau, uždėjau naujus ratus ir padangas. Dirbu nuo aštuntos ryto jau tris valandas, o kiek dar užtruksiu – nežinau. Reiks dar išsiskalbt šalmus, aprangą, batus – viską. Reik gi gražiai atrodyt“, – juokauja lenktynininkas.
Bivake šiandien visi kiti, išskyrus vienišių klasę, ilsisi, vaikštinėja, dalina interviu, skambina šeimoms, kažkas dar miega. Tikra poilsio diena. Tik ne vienišiai. Jie pasirinko dalyvauti Dakare, kuriame universalumo reikia 24/7.
„Mano draugas Benjaminas Melotas rado vandens tepalo sistemoje, tai tvarkė variklį. Kaip sekėsi, nežinau. Kitų nestebėjau, bet visi arba mažiau, arba panašiai daro“, – palygina lietuvis.
Rytoj „Original by motul“ klasės motociklininkų laukia maratonas – po greičio ruožo į bivaką kartu su kitais jie negrįš.
„Kai susitvarkysiu motociklą, greičiausiai eisiu pietaut, vakarieniaut. Taip pat šeštą valandą laukia briefingas ir reiks būtinai pasiruošti rytojaus maratonui, susikrauti miegmaišį, rūbus, nes po greičio ruožo negrįšim į bivaką. Reiks nakvot kažkur, dar neaišku kur“, – pasakoja Arūnas.
A.Gelažninkas šiuo metu bendroje įskaitoje užima 33 vietą, vienišių klasėje jis antras, nuo lyderio B.Meloto atsiliekantis vos 33 sekundes.
Motociklininkas, kalbėdamas su 15min Gazo redaktoriumi Žilvinu Pekarsku, prisipažino, kad vienišių klasėje važiuoti nėra lengva: būna dienų, kai baigia darbus tik devintą vakaro, tada nusiprausi ir į lovą.
„Emocinio pailsėjimo nėra jokio, nes tu visą laiką kažką darai, ir vėl važiuoji. Kartais gal ne fizinio reikia poilsio, o kad mintys pailsėtų nuo įtampos. Bet visiems vienodai. Gal net mes turime pranašumą, nes važiuojame greičiau, grįžtame anksčiau. Būna, kai einu miegoti, kiti tik grįžta. Tai į juos pažiūrėjęs pagalvoju, kad va jiems tai tikrai nepavydžiu“, – sakė A.Gelažninkas.
Tai trečias Arūno Dakaras. Pirmasis jam fiziškai buvo sunkiausias, nes trasos buvo itin sunkios. „Buvau nusiteikęs, prisiklausęs visko, trasos buvo sunkios, bet važiavau ramiai, saugojausi. Praeitų metų Dakaras man sunkus buvo, nes turėjau stiprų kritimą, visą likusį ralį viską skaudėjo. Šitas sunkus tuo, kad vienas važiuoju, viską reikia pačiam tvarkytis. Bet dar tik įpusėjo, pakalbėsime, kai baigsis. Visi Dakarai sunkūs“, – teigė motociklininkas.
Jis norėtų, kad bivakai būtų įrengiami ten, kur asfaltas, nes nuo dulkių po nakties prasideda alerginė reakcija.