Ralio krose taškai skirstomi ne tik už pagrindines lenktynes, bet ir už kvalifikacinius važiavimus, kurių yra keturi. 16 geriausiai visuose kvalifikaciniuose „Heat‘uose“ pasirodžiusių lenktynininkų gauna čempionato taškus. Pirmoji vieta gauna 16, antroji – 15 ir .t.t.
Tačiau į kitą etapą patenka 12 sportininkų, kurie padalinami į du pusfinalius po šešis. Čempionato taškai čia, ir vėl būna skiriami. Pirmasis lenktynininkas kirtęs finišo liniją gauna 6, antras – 5 ir t.t.
Finale susitinka geriausi pusfinalininkų trejetai, o nugalėtojas šį kartą susišluoja net aštuonis čempionato taškus. Antrajai vietai atitenka 5, trečiajai – 4 ir t.t. Taigi visi važiavimai yra žvėriškai svarbūs, nes taškų galima užsidirbti visuose etapuose.
Pirmoji K.Navicko 2016 metų sezono pusė nežadėjo nieko gero. Įpusėjus Europos čempionatui, tauragiškis savo sąskaitoje turėjo vos 15 taškų, o pirmuose dvejuose etapuose pateko į susidūrimus su varžovais. Jie lenktynininko savaitgalius baigdavo anksčiau nei tikėtasi.
Tačiau persilaužimas įvyko antroje sezono dalyje, kurioje pagaliau pavyko išvengti didesnio kontakto, demonstruoti aukštą tempą bei finišuoti trečioje vietoje bendroje įskaitoje.
Išskirtiniame pokalbyje 15min lietuvis papasakojo apie savo sezoną, lemiamą savaitgalį, lenktynių suderinimą su mokslais, planus ateičiai bei didžiausią svajonę.
– Papasakok apie visą 2016 metų sezoną. Kodėl startas nebuvo toks sėkmingas?
– Nuo pat sezono pradžios turėjome šiokių tokių sunkumų, tačiau rodėme greitą tempą. Pirmame etape Portugalijoje laimėjau vieną iš važiavimų, tačiau kitame įvyko varžovų susistumdymas, kurio metu labiausiai nukentėjau aš. Mano automobilį nubloškė į sieną ir savaitgalis buvo baigtas. 0 taškų ir stipriai apgadintas automobilis.
Netikėjome, kad spėsime pasiruošti antrajam etapui, tačiau mums pavyko, bet ir vėl patekau į avariją. Italų sportininkas nestabdė, rėžėsi man į galą ir tai lėmė, kad vėl savaitgalį baigėme su labai mažai taškų.
Trečiame etape Švedijoje oras buvo labai permainingas, bet pavyko parsivežti šiek tiek taškų. Galbūt ne tiek daug, kiek norėjome, tačiau pirmoji sezono pusė nebuvo labai sėkminga.
– Kaip susiklostė antra sezono dalis?
– Prancūzijoje demonstravome labai gerą tempą. Patekau į pusfinalį, tačiau nepasisekė finale. Po susistumdymo šiek tiek „pabėgo“ ratų suvedimas, todėl greitai važiuoti nebuvo įmanoma. Tačiau vis tiek parsivežėme labai nemažai taškų.
Ispanijoje buvau pirmas pusfinalyje bei trečias finale, todėl dar sykį galima sakyti, kad savaitgalis pasisekė.
Trečiąją vietą bendroje įskaitoje iškovojome vien dėl to, kad gerai pasirodėme antroje sezono pusėje.
– Sugrįžkime į lemiamą savaitgalį. Prieš paskutinį „Super 1600“ klasės etapą pasaulio čempionate buvai šeštas. Kokios mintys sukosi galvoje ir kokie tikslai buvo keliami sezono finišui?
– Po tokios sunkios sezono pradžios, pagrindinis penketukas mums atrodė solidus rezultatas. Nekėliau sau labai didelių tikslų. Prieš prasidedant šiam etapui, su komanda atšvenčiau savo 20-ąjį gimtadienį, todėl nuotaikos buvo geros, o atmosfera – puiki. Taškų neketinome skaičiuoti.
Šeštadienį viskas prasidėjo neblogai. Pirmajame važiavime pademonstravau ketvirtą laiką, o antrame – geriausią. Trečiame važiavime turėjome startuoti paskutiniai ir virš trasos pradėjo kauptis lietaus debesys. Startui užtrukus pradėjo lyti, o mūsų automobiliai nebuvo paruošti tokioms sąlygoms. Tačiau padariau labai gerą startą, suvaldžiau slystantį automobilį ir finišavau pirmas.
Žinoma, laikas buvo prastesnis už prieš tai važiavusių lenktynininkų, tačiau nugalėjus šalia buvusius stipriausius konkurentus, išsaugojau pirmąją vietą, pasibaigus pirmajai lenktynių dienai.
Vakare nusprendėme, kad viskas klostosi gerai, todėl jokių pokyčių atlikti neketiname. Ratų laikai buvo geriausi, todėl tęsime pradėtą darbą.
Sekmadienį ketvirtame važiavime ir vėl atvažiavau pirmas, užfiksavau geriausią laiką ir į pusfinalį keliavau pirmoje vietoje.
Nuotaikos garaže buvo puikios, todėl varžovams galėjo atrodyti, kad rezultatai mums nelabai ir rūpi (juokiasi). Pusfinalį ir vėl pradėjau iš geriausios pozicijos ir iškovojau kelialapį į finalą.
Vyšnia ant torto tapo žinia, kad visi mano varžovai dėl trečiosios vietos bendroje įskaitoje krito pusfinalyje. Man nuotoliniu būdu, per raciją, tai pranešė tėtis. Finale dar turėjome ir geriausią starto vietą, todėl nieko geriau ir būti negalėjo. Pasiekėme puikų rezultatą.
– Tačiau finale nugalėti nepavyko. Kas nutiko?
– Turėjau puikų startą ir galvojau, kad pirma vieta man jau ranka pasiekiama. Tačiau danų sportininkas Ulrikas Linnemannas pirmame posūkyje pradėjo remtis man į galą, abu mus sulėtino, o visi kiti lenktynininkai tuomet be vargo mus pralenkė. Jis kovojo dėl čempionų titulo, tačiau karštakošiškai pasielgęs ne tik sugadino mano šansus nugalėti, tačiau ir pats liko antras bendroje įskaitoje.
Po lenktynių pasikalbėjome, tačiau neturėjau dėl ko pykti. Trečia vieta bendroje įskaitoje man buvo puikus pasiekimas.
– Ar tenka pabendrauti su superautomobilių klasės lenktynininkais?
– Kartais atrodo, kad jie nesidomi mūsų klase, bet štai persimetus keliais žodžiais su Andreasu Bakkerudu likau nustebęs. Jis žinojo viską, apie mano avariją Portugalijoje bei situaciją čempionate. Jis pats du kartus triumfavo „Super 1600“ klasėje, todėl turi labai daug patirties. Taip pat kartais pakalbame ir su Reiniu Nitišu bei Janiu Baumaniu, nes jie yra iš Latvijos.
– Ar pavyksta lenktynes suderinti su mokslais ir ar turėjai bent šiokias tokias atostogas?
– Atostogų neturėjau, nes paskutiniai etapai vyko rudenį, o tuomet jau buvo prasidėję ir mokslai. Ne kartą teko iš lėktuvo keliauti tiesiai į egzaminą, kuriuos, beje, išlaikau be problemų.
Studijuoju „ISM“ universitete ir šiuo metu esu antrame ekonomikos ir politikos studijų kurse. Taip pat jau pradėjome ir pasiruošimą 2017 metų sezonui.
Galbūt šiek tiek daugiau laisvo laiko turėjau po praėjusių metų sesijos, nes daugelis dar turėjo perlaikymus, o aš galėjau sau ramiai poilsiauti. Kiekvieną dieną praleidau su automobiliu važinėdamas ant ledo.
Taip pat tenka palaikyti fizinę formą, todėl dažnai apsilankau sporto klube.
Tačiau, jeigu kalbame apie atostogas nuo visko, tai jų neturėjau jau labai ilgai.
– Koks tavo pagrindinis 2017-ųjų metų sezono tikslas?
– Stengsimės išlaikyti tą pačią sportinę formą arba kilti aukštyn. Jokiu būdu nesinorėtų leistis žemyn.
– Kokia pagrindinė svajonė, susijusi su automobilių sportu?
– Norėčiau bent kartą sudalyvauti ir superautomobilių klasės lenktynėse. Žinoma, galbūt didžiausia svajonė būtų ten varžytis visą sezoną.
– Ar teko kada nors pačiam važiuoti tokiu automobiliu?
– Ne, dar neteko. 600 arklio galių bei įsibėgėjimas greitesnis nei Formulėje 1, todėl turėtų būti nerealu.
K.Navickas savo pasirodymą pasaulio ralio kroso čempionate tęs ir kitą sezoną. Lenktynininkas iš Lietuvos ir toliau atstovaus „Kasparas Navickas NTEAM“ ekipai bei varžysis „ Super 1600“ klasėje.
Pirmosios lenktynės – 2017 metų balandį.
