Jau trečius metus iš eilės pakartotas rezultatas buvo netikėtas. „SGR“ dirbtuvėse Kauno pašonėje surinktas rankų darbo tvarinys sugebėjo pasiekti tai, ko nepajėgė patys galingiausi ir greičiausi šių lenktynių dalyviai – pasiekti finišą.
3 vieta klasėje – siurprizas
„Tai buvo didelis siurprizas. Mačiau kaip gerai buvo pasiruošę mūsų tiesioginiai konkurentai, niekas nesitikėjo, kad galėsime juos aplenkti. Iš tiesų, su seniausiu ir silpniausiu automobiliu jokiam prototipui greičiu ir neprilygome, tačiau tai buvo ištvermės lenktynės, ir mes jas ištvėrėme,“ – kalbėjo komandos vadovas Aleksandras Dainys.
Tikslas užlipti ant podiumo buvo įgyvendintas ir dėl automobilio paprastumo. Kol kiti varžovai naudoja moderniausią ir sudėtingiausią techniką, kuriai sugedus reikia brangių technologijų ir daug laiko norint ją atgaivinti, „Auto ABC – SGR“ komandos Žigulys – neįmantrus ir greitai taisomas. Auksarankiai mechanikai viską pakeisti sugeba nepaprastai greitai – net ir sprogusi išmetimo sistema atėmė ne daugiau nei pusvalandį. Pažadas – kad komanda tikrai baigs lenktynes buvo įvykdytas.
Stiprus komandos naujokų pasirodymas
Puikų darbą nudirbo lenktynininkai – Dovilas Čiutelė konkurentams įrodinėjo, kodėl turi automobilių sporto meistro titulą, o Tomas Šutinis – kad ir jis tokio vertas.
Nenuvylė ir komandos naujokai, pirmą kartą važiuojantys žiedinėse lenktynėse – abu laikė gerą tempą, o Renaldas Šeinauskas kartą paspaudęs beveik prisivijo net patį Dovilą. Ant šlapios trasos dangos „Teletrade“ atstovaujantis ralistas jautėsi kaip namie. „Pasakiškos lenktynės, pasakiška patirtis. Gavau progą pavažiuoti tiek ant sauso, tiek ant šlapio asfalto, įgavau daug patirties. Vienoje pavojingoje vietoje netikėtai pradėjau važiuoti šonąslydžio režimu – išgąsdinau ne vieną. Pripažįstu, kad padariau klaidelių, tačiau savo pasirodymą vertinu gerai, o komandos darbą – puikiai“ – kalbėjo Renaldas.
Į priešininkus trenkęs perkūnas iš giedro dangaus leido džiaugtis laimėjimu
Nustebino „Volfas Engelman“ bravoro marketingo vadovas Mantas Matukaitis – jam užteko vos poros treniruočių, kad susidraugautų tiek su automobiliu tiek su trasa ir važiuotų ne ką lėčiau už kitus dalyvius. O juk jo tikslas tebuvo išmokti gerai vairuoti.
„Pirmieji įspūdžiai neišdildomi – man teko patirti viską – ir patirti kontaktą, ir paslidinėti, ir kažką aplenkti, ir būti aplenktam, o galiausiai – ir laistytis šampanu ant scenos prieš milžinišką žiūrovų minią. Fantastiškas savaitgalis, savo planą įvykdžiau su kaupu,“ – kalbėjo Mantas.
Laikas permainoms
Po lenktynių finišo atslūgus emocijoms Aleksandras susimąstęs tarė: „Tikriausiai tai paskutinis laimėjimas su šiuo Žiguliu. Konkurentai nesnaudžia. Galingiausioje X1 klasėje jų atsiranda vis daugiau ir jie vis stipresni. Mes labai džiaugiamės galimybe universalo bagažinę pripildyti taurėmis, tačiau kiek gaila ir komandų važiavusių tiek su „Aquila“, tiek su „Radical“ boliais. Jie buvo puikiai pasiruošę ir tik į juos trenkęs perkūnas iš giedro dangaus leido mums džiaugtis laimėjimu.“
Aleksandras kalbėjo, kad norint ir toliau išlikti tarp greičiausiųjų teks keistis. Galbūt net ir paaukoti savo įvaizdį: „Iš Žigulio motoro dabar išspausta absoliučiai viskas. Netgi daugiau nei 100 procentų. Toliau su juo niekur nepakilsime. Teks aukoti savo unikalumą.“
Vis dėlto, jis patikino, kad legendinis „Lada 2104“ kėbulas išliks.
