– Antanai, koks jūsų nuomone yra šių metų šoninio slydimo sezonas? Ar atsirado naujovių?
– Šoninis slydimas, galima sakyti, kiekvienais metais vis geresnis – tobulėja technika, vairuotojai. Šiais metais turime žymiai geresnių ir techniškesnių varžybų, atsirado daugiau klasių pradedantiesiems šoninio slydimo lenktynininkams, automatiškai turime ir daugiau varžybų, kuriose gali dalyvauti sportininkai.
– Papasakokite apie 2014 metų šoninio slydimo čempionatą – kiek ir kokių etapų jį sudaro?
– Šiemet, lyginant su ankstesniais metais, labai paaugo „Autoplius Lietuvos drifto čempionato“ (LDČ) lygis. Jau turėjome tris etapus: pirmasis buvo surengtas Kaune, jis vyko kartu su automobilių autosporto paroda, antras etapas vyko Latvijoje, Rygos „Biķernieku“ greitojoje žiedinėje trasoje, trečias – Vilniaus „BRC Autocentro“ aikštėje įrengtoje trasoje.
Vilniuje labai didelė aikštelė, todėl čia vyko vienas iš greičiausių „drifto“ etapų. Rugpjūčio 9 dieną pajūrio regione numatytas ketvirtas etapas, o penktasis, paskutinis etapas, rugsėjo 27 – ąją dar kartą grįš į Kauną, į „Žalgirio arenos“ prieigas.
– Etapas Rygoje – viena šio sezono naujovių. Kodėl LDČ nusprendėte organizuoti svečioje šalyje?
– Reikia, jog sportininkai galėtų save išbandyti ir užsienio trasose. „Biķernieku“ trasa – greita ir techniška. Latvijoje šoninio slydimo lygis aukštesnis nei Lietuvoje, dėl to norėjome lenktynininkams suteikti galimybę pasivaržyti su stipriais priešininkais ir pamatyti kitų šalių trasas. Taip pat, su latviais susitarėme, jog šiemet mes atvažiavome pas juos ir rengiame abiejų šalių čempionato etapą kartu, o kitais metais jie atvažiuos pas mus su savo šalies čempionato etapu. Tai reiškia, kad kitais metais Lietuvoje sulauksime daug labai stiprių latvių „drifterių“.
– Kiek paprastai dalyvių ir žiūrovų sulaukia „drifto“ varžybos?
– Kiekviename etape dalyvauja vidutiniškai nuo 16 iki 20 sportininkų. Tai yra aukščiausio lygio čempionatas, kurio dalyviams keliami labai aukšti techniniai reikalavimai – automobiliai gali būti tik su sportiniais lankais, vairuotojai turi turėti atitinkamą sportinę ekipiruotę. Žinoma, norėtųsi pamatyti daugiau dalyvių, tačiau dar ne visi gali važiuoti „Autoplius Lietuvos drifto čempionate“.
Kalbant apie žiūrovus, jų sulaukiama įvairiai – nuo tūkstančio iki trijų. Renginius planuoja daug naujų organizatorių, visi trys jau praėję etapai buvo visiškai nauji, ateinantys du taip pat vyks naujose vietose, todėl sunku pasakyti, kuris etapas pritrauks daugiausiai žiūrovų. Visi jie yra įdomūs ir aukšto sportinio lygio.
– Kuriuos lenktynininkus pavadintumėte šio sezono lyderiais? Ar yra kylančių šoninio slydimo žvaigždžių?
– Galima sakyti, kad šiuo metu 8 – 10 sportininkų, kurie dalyvauja varžybose ir tikrai neaišku, kuris gali laimėti, jų visų mašinos yra labai galingos – 500 AG ir daugiau. Štai, Kęstutis Petronis po pertraukos ir patirtos avarijos sugrįžo į sportą ir laimėjo trečią vietą paskutiniame etape. Taip pat, sugrįžo ir dvejus metus čempionatuose nedalyvavęs buvęs čempionas Timas Simniška. Kol kas ant prizininkų pakylos beveik visada lipa buvęs praeitų metų čempionas Andrius Vasiliauskas. Bendrojoje įskaitoje trečias pagal taškus yra Mantas Kulvinskas, šį sezoną važiuojantis labai stipriai.
Iš naujų sportininkų galima išskirti komandos „Drift Devils“ narį klaipėdietį Kęstutį Kelpšą, visus stebinantį agresyvumu, techniškumu ir tikslumu. Galima sakyti, kad Kęstutis maišo sezono lyderių kortas, taip šį sezoną paversdamas dar įdomesniu. Negalime nepaminėti ir „NP team“ komandos, atsinaujinusios ir pasigaminusios naujus ir labai stiprius automobilius. Taip sugrįžo po kelių metų pertraukos ir Darius Balys su visiškai nauju BMW 5 (E60).
– Ar galite įvardinti savybes, kuriomis turi pasižymėti „drifteris“?
– Tai – tikslumas ir šaltakraujiškumas. Šoninio slydimo varžybose važiavimas, kurį vertina teisėjai, trunka tarp 15 – 30 sekundžių, todėl lenktynininkas negali sau leisti padaryti nei vienos klaidos, net minimalus netikslumas lemia laimėjimą ar pralaimėjimą. Kaip sakoma, išvažiavus reikia praktiškai idealiai nuvažiuoti tą trumpą laiką. Taip pat, svarbi „protinga“ drąsa.
– Kokius automobilius vairuoja „drifteriai“?
– Visų pirma, šoniniame slydime, kitaip nei kitose automobilių sporto šakose, yra tik viena klasė. Pagrindinis elementas – varomieji galiniai automobilio ratai, kurie automobiliui slystant šonu sukasi. Automobiliuose padaromi specialūs suvedimai, užtikrinantys visišką galinių ratų ir dangos sukibimą. Taip pat, padaromas labai didelis, daugiau nei 60-ties laipsnių, vairo pasukamumas, padedantis automobiliui slysti kuo didesniu kampu, įmontuojami hidrauliniai rankiniai stabdžiai.
„Drifte“ stebina automobiliai, pasižymintys itin dideliu arklio galių skaičiumi. Šis skaičius nėra ribojamas, todėl čempionate dauguma automobilių turi 450 – 500 AG. Šis skaičius tikrai nėra galutinė riba.
– Varžybas stebi gausi minia entuziastų. Kokia yra „drifto“ auditorija?
– Pagrindinė amžiaus grupė – jaunimas, tačiau bendrąja prasme žiūrovai labai įvairūs: nuo jaunų šeimų iki vyresnio amžiaus žmonių. Šoninį slydimą galima tebevadinti naujove, neretai vadinama gatvių chuliganizmu, vadinamaisiais „saulių“ piešimais, todėl į tokias stiprias varžybas kaip LDČ ar kitus tarptautinio masto renginius atėję žiūrovai pamato, jog tai yra profesionalus ir aukšto lygio sportas. Paties šoninio slydimo specifika lemia jo patogumą žiūrovams, kai patogiai įsitaisius galima stebėti visas, profesionaliai komentuojamas, varžybas. Priešingai nei kitose automobilių sporto šakose, pavyzdžiui, ralyje ar žiedinėse lenktynėse, pamačius kelis posūkius reikia persikelti į kitą vietą.
– Kokius renginius Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse rekomenduotumėte aplankyti gerbėjams?
– Lietuvoje, be abejo, reikia aplankyti, „Autoplius Lietuvos drift‘o čempionatą“, kuriame susirenka patys stipriausi šalies lenktynininkai. Taip pat, rekomenduočiau pamatyti Rytų Europos „drifto“ čempionatą (EEDC) ir Europos „drifto“ čempionato lygą „Drift Allstars“. Šiose lygose susirenka stipriausi sportininkai iš visos Europos.
– Antanai, o kodėl jūs pats gyvenimą susiejote su automobilių sportu ir pasirinkote būtent šoninį slydimą?
– „Drifto“ kultūra susiformavo gatvėje, Lietuvoje šis sportas prasidėjo maždaug prieš dešimtmetį. Tuo metu dalyvaudavau slalomuose, žiedinėse lenktynėse ar nedideliuose raliuose – automobilių sportas visada buvo mano širdyje. Taip, bendraujant su keliais neoficialiais automobilių sporto mėgėjų klubais, su kurių nariais visada važinėdavome galiniais ratais varomais automobiliais, mano gyvenime pamažu atsirado „driftas“, kuris netrukus tapo pats įdomiausias autosportas iš visų.
