– Koks jūsų santykis su automobilių sportu?
– Automobilių sporte esu nuo kokių 1980-ųjų metų. Tuomet turėjau kandidato į SSRS sporto meistrus titulą.
– Kokius darbus išskirtumėte kaip svarbiausius, įvykdytus praėjusios jūsų kadencijos metu?
– Aš nenorėčiau atskirti savo ir federacijos darbų. Aš prieš tokį skirstymą ir manau, kad tiek prezidentas, tiek federacija, tiek sportininkai yra bendruomenė ir viską daro bendromis pastangomis.
Kai ėjau į šios kadencijos rinkimus, jau tada sakiau, kad pagrindinę prezidento misiją matau bendravime su išoriniais partneriais: valstybinėmis institucijomis, užsienio federacijomis ir su Tarptautine automobilių sporto federacija (FIA). Automobilių sportą tvarkyti turi patys sportininkai ir tam tikrų sporto šakų komitetai. Aš manau, kad šitie tikslai yra pasiekti.
– Kokiems darbams prioritetus skirtumėte būsimos kadencijos metu?
– Visų pirma, prioritetas yra didinti automobilių sporto masiškumą, didinti saugumą. Gal šiuos prioritetus netgi apkeisti vietomis – saugumas yra numeris vienas šiame sporte. FIA yra paskelbusi saugumo dešimtmetį, kuriame aktyviai dalyvaujame ir mes. Kalbame apie saugumą ne tik automobilių sporte, bet ir apskritai keliuose.
Toliau – aukštesnio lygio nacionalinių čempionatų vykdymas. Kažkokio konsensuso pasiekimas su dabar vykstančiomis „Autoplius Fast Lap“ varžybomis, nes situacija tikrai nėra normali. Manau, tai vienas iš uždavinių, kurį privalome išspręsti susėdę prie derybų stalo.
Kalba apie „Autoplius Fast Lap“ šio interviu rėmuose turbūt netilptų. Mes, būdami FIA nariai, turime laikytis tam tikrų įstatyminių nuostatų ir įsipareigojimų, kuriuos prisiėmėme įstodami į tarptautinę automobilių federaciją. Labai keista, kai bandoma parodyti, kad čia yra kažkieno asmeninės ambicijos. Varžybos yra tikrai gerai organizuotos, ten susirenka daug žiūrovų ir norisi visada tik pasveikinti žmones, kurie įdeda tiek širdies ir darbo, kad toks renginys įvyktų. Bet yra tam tikri dalykai, dėl kurių mes turime sutarti.
Visa kita yra dabar vykstančių darbų tęstinumas – bendravimas su FIA, tarptautinių varžybų atvedimas į Lietuvą, mūsų sportininkų siuntimas mokytis. Broliai Gelžiniai baigė FIA akademiją, šiemet dar vienas vaikinas iš ralio kroso bandė ten pakliūti, bet jam nepavyko. Tai tik įrodo, kad ten – aukštas lygis ir pakliūti nelengva. Labai džiaugiuosi, kad du mūsų absolventai tą akademiją baigė.
– Kokia bus jūsų komanda?
– Dauguma jos narių liktų tie patys. Viceprezidentai – Darius Jonušis ir Rolandas Dovidaitis, ralio komiteto pirmininkas – Gintaras Kaminskas, žiedo komitetui vadovautų Mindaugas Boguševičius, kroso – Kazimieras Gudžiūnas, „drifto“ – Antanas Kyguolis, „drago“ – Rolandas Šležas, 4x4 – Gediminas Grigaitis, Kitų sporto šakų komiteto pirmininku būtų Vidmantas Dailidė.
Teisėjų komiteto pirmininko pareigas eitų Šarūnas Liesis, Techninių reikalavimų komitetui vadovautų Algirdas Gricius, Saugaus varžybų organizavimo komitetui – Remigijus Antanavičius, Sporto senjorų – Eduardas Jakas.
Man gaila, kad neatsirado naujų kandidatų į LASF prezidento postą – tikriausiai tas postas nėra toks saldus.
– LASF prezidento poste jau daugiau nei 10 metų – tik du žmonės, jūs ir Romas Austinskas. Tapti nauju prezidentu pretenduoja vėl tie patys kandidatai. Kaip manote, kodėl ši pozicija nevilioja kitų žmonių?
– Aš negaliu atsakyti į klausimą, kodėl kiti žmonės čia nepretenduoja – galiu pasakyti, kodėl man tai įdomu.
Man gaila, kad neatsirado naujų kandidatų – tikriausiai tas postas nėra toks saldus. Yra visokiausių interesų, pakankamai sudėtinga surinkti pinigus, iš valstybės gauname pakankamai mažą savo biudžeto dalį. Manau, kad tai nėra svajonių darbas, bet man jis patinka – aš žinau, kaip jį reikia daryti ir mielai tęsčiau jį ateityje.
– Automobilių sportas – brangus malonumas. Kalbama, kad būtų gerai, jei jis būtų prieinamas didesniam žmonių ratui. Ar matote galimybę padaryti automobilių sportą prieinamu daugiau žmonių?
– Šio klausimo vienas teiginys prieštarauja kitam teiginiui. Mes negalime padaryti, kad brangūs automobiliai būtų prieinami daugeliui žmonių. Galime kalbėti apie Benedikto Vanago komandos biudžetą, su kuriuo galima taikytis tarp geriausių pasaulyje, tačiau ir pravažiuoti visą Lietuvos ralio ar žiedo čempionato sezoną kainuoja daug. Mūsų rinka nėra didelė, nesame įdomūs ir didiesiems automobilių gamintojams. Manau, kad šį sportą labai masišką padaryti sudėtinga.
Kad lenktynės būtų masinis sportas, man sunku įsivaizduoti – kad ir lyginant su krepšiniu, kurį trys prieš tris gali žaisti bet kur.
Žinoma, mes tą darome – turime M licenciją, kurią gauti lengva ir ją turėdamas bet koks mėgėjas gali dalyvauti slalomo varžybose. Kad tai būtų masinis sportas, man sunku įsivaizduti – kad ir lyginant su krepšiniu, kurį trys prieš tris gali žaisti bet kur.
– Pastaruosius penkerius metus Lietuvoje yra trys labai dideli renginiai: „300 lakes rally“, „Halls Winter Rally“ ir 1000 km lenktynės. Tarp jų jau ilgą laiką neįsiterpia joks kitas renginys. Kaip manote, kodėl taip yra?
– Manau, kad sąrašas nėra pilnas. 2013-aisiais organizuotas „Kauno rudens“ ralis, kuris buvo bendras Lietuvos ir Lenkijos etapas, populiarumu nenusileido minėtiems raliams, nes buvo labai gerai suorganizuotas ir oras buvo pakankamai geras, o ir dalyvių sudėtis buvo stipri. Šiemet „Kauno rudens“ ralyje mes turime naują organizatorių – Ramūną Čapkauską, tad manau, kad kartelė bus ne žemesnė nei minėtų renginių.
– Kaip manote, kokie pasaulinio lygio automobilių sporto renginiai gali vykti Lietuvoje artimiausiais metais?
– Šiemet Lietuvoje vyksta „Drift Allstars“, rali-kroso Europos čempionato iššūkio taurė, o Lenkijos automobilių sporto federacijos prezidentas sakė, kad, turėdami pakankamus finansus, mes ir šiemet galėjome daryti WRC etapą. Mes siekiame tą padaryti kitąmet.
– Paskutinis klausimas. Ką darysite, jeigu nebūsite išrinktas LASF prezidentu?
– Nuo automobilių sporto nežadu atitrūkti. Nuo studentavimo laikų esu automobilių sporto mylėtojas ir, nepaisant to, kokias pareigas užimu, mielai lankysiuosi renginiuose, kaip tą dariau ir prieš tapdamas prezidentu.
