Ralyje, kaip ir kitose sporto šakose, svarbiausia – stipri mokykla. Išmokti vairuoti greitą automobilį galima, tačiau meistriškai jį valdyti ir pasiekti olimpą įmanoma tik padėjus stiprius pamatus. Latvijos ralio pasaulis jau turi naują pamatų meistrą – „Okarte Autosporta Akademija“.
Šansas pasiekti ralio olimpą
Ši jaunų lenktynininkų kalvė buvo įkurta 2011-aisiais. Tai įmonės „Baltic Motorsport Promotion“ vienas projektų, kurio pagrindiniu rėmėju tapo Latvijos mobiliojo ryšio operatorius LMT.
Į atvirą pirmą atrankos turnyrą paraiškas pateikė 52 jauni lenktynininkai. Jas peržiūrėjo ralio lenktynininkas Ivarsas Caune, LMT kompanijos generalinis direktorius Juris Binde, Latvijos automobilių sporto federacijos prezidentas Janis Naglis ir naujosios autosporto akademijos direktorius Dainarsas Dambergsas.
 |
| „OKarte Autosporta Akademija“ organizuotų „Ford Fiesta R2“ bandymų Latvijoje akimirka |
Komisija išrinko 10 kandidatų keliauti į finalą. Jie turėjo įveikti dvi specialias vairavimo užduotis, psichologinių ir intelekto testų. Taip buvo atrinkti trys ekipažai, kuriems akademija suteikė visiškai naujus „Fiesta R2“ automobilius ir įsipareigojo padengti visus varžybų kaštus.
Pirmąjį „Okarte Autosporta Akademija“ sezoną visišką finansavimą gavo visi trys ekipažai. Po pirmojo sezono greičiausias iš jų ir kitiems metams vėl gaus visišką išlaikymą ir kelialapį į „Fiesta Shootout“ turnyrą Didžiojoje Britanijoje, kur turės šansą prasimušti į „WRC Academy“ turnyrą.
Antram greičiausiam ekipažui akademija pasiūlys pratęsti kontraktą, bet šį kartą lenktynininkui reikės surinkti 15 tūkst. eurų. Trečiajam lenktynininkui „Okarte Autosporta Akademija“ teks palikti. Jo vietą užims naujas lenktynininkas.
Toks modelis nėra naujas. Jis plačiai naudojamas ir Europoje, ir visame pasaulyje. Lietuvoje kol kas nieko panašaus neturime. Pasak vieno iš „Okarte Autosporta Akademija“ vadovų Martinso Dzenitiso, Lietuvos rinka juos domina, tačiau norint įkurti akademiją lietuviams, reikia Lietuvos automobilių sporto federacijos pagalbos. Taip pat – rimto rėmėjo. Kol kas nėra nei vieno, nei kito.
Latviški patobulinimai
„OKarte Autosporta Akademija“ suteikė šansą savo lenktyninį automobilį išbandyti ir Gazas.lt žurnalistui. Netoli Rygos pietinio apvažiavimo įrengtoje lenktynių trasoje manęs ir keleto kolegų žurnalistų iš Latvijos laukė du blizgantys „Fiesta R2“ automobiliai. Abu jie pagaminti Latvijoje.
Tiesa, gal derėtų sakyti surinkti Latvijoje, nes jų gamybos procesas prasideda nuo standartinio „Fiesta“ automobilio, o gamybos receptas itin paprastas: išmetami nereikalingi agregatai, garso izoliacija, visos sėdynės, komforto įranga ir t.t. Tuomet sudedami „R2 kit“ rinkinio agregatai, kuriuos gamina „Ford“ ralio partneriai „M Sport“.
 |
| Rokas Kvaraciejus „OKarte Autosporta Akademija“ organizuotų bandymų metu |
Pagrindiniai ingredientai, paverčiantys šeimyninį hečbeką ralio automobiliu – saugos lankai, sportinės sėdynės, sportinė pakaba su reguliuojamais amortizatoriais, sportinė sankaba ir sekvencinė pavarų dėžė. „Sadev“ pagamintas penkių pavarų agregatas pavaras „įmuša“ greičiau, nei bet koks profesionalus pavarų perjunginėtojas.
Pirma pažintis su automobiliu – dviprasmiška. Automobilis neriaumoja kaip aštuoniasdešimtųjų „B“ grupės ralio monstrai, jis nėra ir toks impozantiškas, kaip kiti ralio automobiliai. „Ford Fiesta R2“ – kuklus dviem priekiniais ratais varomas ralio automobilis. Palyginti su WRC specifikacijos automobiliu, atrodo, yra visai kitų tėvų vaikas. Ir nors abu automobiliai gaminami „Fiesta“ pagrindu, vienas yra panašesnis į Galijotą, kitas į Dovydą.
Profesionalo pamokos
Pirmam važiavimui įsitaisau šturmano kėdėje. Šalia manęs – šio ralio automobilio šeimininkas Marcis Ķenavsas. Jis, nugalėjęs konkurentus atrankoje, visą šį sezoną šiuo automobiliu varžysis Latvijos ralio čempionate. Beje, M.Kenavsas „Halls Winter rally“ Utenoje buvo greičiausias savo klasėje.
Negalėjau patikėti, kad kukliu 1,6 litro atmosferiniu varikliu ginkluotas ralio automobilis su Marciu prie vairo trasoje gali išdarinėti tokius dalykus! Jis taip kabinasi už po ratais esančios buzos, jog posūkiuose reikia įtempti visus kaklo raumenis, kad galva su sunkiu „Stilo“ šalmu neatsidurtų kažkur piloto matymo lauke.
Kaip įveikiami posūkiai, kaip automobilio galas vizgina uodegą ir „kiša“ nosį į posūkio vidų, viena istorija. Kita, dar įsimintinesnė, kaip veikia automobilio pakaba. Duobių po ratais nejusti, jų, rodos, nėra. Puikiai sugeriami kelio nelygumai lenktynių režimu reiškia visai ne komfortą, o didesnį sukibimą su danga. Taip pat – ir didesnį greitį. Ypač posūkiuose, kur reikia atsispirti, nepaslysti ir neišskristi velniop.
Nemokša prie vairo
Po trijų ratų trasoje per šalmuose sumontuotas racijas pilotui pranešu liūdną žinią: „Aš tokių dalykų daryti nesugebu!“. Pilotas nuramina, važiuosime ramiai. Melas. Apsikeičiame, prisegu penkiais diržais save prie sėdynės, jungiu pirmą pavarą ir atleidžiu milimetro tikslumo sankabą. Štai mes vėl trasoje, tik šį kartą prie vairo tikras nemokša.
Pirma pažintis su automobiliu – dviprasmiška. Jis neriaumoja kaip monstrai ir nėra toks impozantiškas, kaip kiti ralio automobiliai.
Paspaudęs „iki dugno“, jungiu antrą, o tada ir trečią pavarą. Jas taip malonu junginėti, kad norisi tai daryti be perstojo. Prieš išvažiuojant į trasą paklausiau Marcio, ar reikia minti sankabą? Ir taip, ir ne. Kai kairė koja neužimta stabdymu, sankabą išminti pravartu. Taip taupomi 4 tūkstančius eurų kainuojančio agregato resursai. Bet kartais, kai posūkyje reikia akimirksniu įjungti žemesnę ar aukštesnę pavarą, galima „stumti“ ir be sankabos.
Štai, kur buvęs kur nebuvęs, aš jau apsukau vieną iš trijų savo ratų. Mintys, kad kažko nemoku, dingo. Kiekviename posūkyje spaudžiu kiek galiu, kontroliuoju slydimą, ieškau geriausių trajektorijų. Automobilį jaučiu ir pirštų galiukais vaire, ir užpakaliu sėdynėje. Tai – puikiai suderintas ralio bolidas, kuriuo gali pasitikėti. Jis lengvai paklūsta vairuotojui ir dovanoja tonas džiaugsmo!
Džiaugsmo gaminimo mašina
Mano įspūdžius patvirtina ir į bandymus drauge vykęs ralio lenktynininkas Rokas Kvaraciejus. Jis karjerą ralyje pradėjo dviem ratais varomu „Renault Clio“ automobiliu, o dabar įsitaisė prie galingesnio visais ratais varomo „Lancer Evo X“. Rokas, sukdamas trasoje ratus „Fiesta R2“ automobiliu, negailėjo jam komplimentų.
„Jis vikrus, linksmas, bet tvirtas ir lengvai prognozuojamas. Puikiai suderinta pakaba, pakankamai galingas variklis. Kadangi 1,6 litro variklio maksimali galia pasiekiama tik gerokai įsukus variklį, pavaras tenka junginėti dažnai, bet sekvencine dėže tai daryti yra vienas džiaugsmas“, – po pasivažinėjimo mažuoju „Fiesta R2“ pasakojo ir pasaulio ralio čempionate jėgas išbandęs lenktynininkas.
