Istorija
Oficialia sunkvežimių lenktynių istorijos pradžia reiktų laikyti praėjusio amžiaus devintąjį dešimtmetį. Pirmieji tokio tipo lenktynes išvydo JAV gyventojai. Tuomet dar buvo naudojami įprasti kasdieniai sunkvežimiai, o apie jų specialų ruošimą tik lenktynėms nebuvo jokios kalbos. Vairuotojai svilindavo standartines padangas, o apdaužius patį sunkvežimį, įsigyti naujų dalių buvo galima pas oficialų atstovą ar sunkvežimių šrotuose. Vienintelis realus sunkvežimio paturbinimas buvo turbinų naudojimas. Kuo didesnė – tuo geriau.
Analogiška sunkvežimių lenktynių pradžia buvo ir Europoje. Tiesa, jau pirmųjų lenktynių istorija kelia šypsena. Tuomet Doningtone, Jungtinėje Karalystėje, vykusių lenktynių metu nugalėjo italas.
Deja, istorijos vingiai negali nurodyti jo tikslaus vardo ir pavardės, bet ne vienas tų lenktynių dalyvis ar žiūrovas pasakoja tą patį įdomų faktą: į lenktynes jis atvyko su įprastam reisui pakrauta puspriekabe. Ją atkabino, pastatė šalikelėje, išvažiavo į trasą, nugalėjo, pasimėgavo garbės ir šlovės akimirka, tuomet prisikabino minėtą puspriekabę ir tęsė savo reisą.
Laikui bėgant šis sportas sulaukė vis daugiau susidomėjimo, tad natūralu, kad teko ir taisykles kurti, ir čempionatus organizuoti. Pradėtos naudoti vis geresnės technologijos, kurios nebūtinai naudojamos standartiniuose sunkvežimiuose.
Reikalavimai
Lenktyninių sunkvežimių viešuosiuose keliuose mes neišvysime. Tai itin kruopčiai ruošiami ir tam tikrus reikalavimus turintys atitikti technikos stebuklai, kurie savo sugebėjimus parodo tik lenktynių trasose.
Europoje vykstančios sunkvežimių lenktynės yra kuruojamos Tarptautinės automobilių sporto asociacijos FIA. Nieko keisto, kad yra numatyti ir griežti reikalavimai. Tiesa, nepaisant sunkvežimių dydžio ir svorio, tai netrukdo jiems įsibėgėti iki 160 km/h, greičiau nei Porsche 911.
Būtent ties 160 km/h riba pradeda veikti elektronika, kuri ir apriboja greitį. Kai žinai, kad lenktyninis sunkvežimis sveria bent 5 t (didžiausia riba 5,5 t), labai nesunku suprasti tokio ribojimo reikalavimą – 160 km/h greičiu lekiančios ir tarsi liūtas riaumojančios 5 t Formulės 1 bolido darbą verčia lyginti su kačiuko murkimu.
Sunkvežimio priekinė ašis turi sverti bent 3,2 t. Tai priverčia gamintojus variklį ir pavarų dėžę montuoti sunkvežimio priekyje. Taip yra tiksliau paskirstomas svoris, o transporto priemonė tampa stabilesnė.
Sunkvežimiuose yra naudojami gamykliniai varikliai, tačiau prieš tai prie jų savo rankas prikiša mechanikai. To rezultatas – kiek daugiau nei 1 000 AG. Variklio galia nėra ribojama, bet darbinis tūris negali būti didesnis nei 12 l. Kartu su varikliu montuojama mechaninė pavarų dėžė, bet nereikia pamiršti ir elektroninių pagalbininkų, kurie optimizuoja jos darbą.
Kėbului taip pat tenka skirti dėmesio. Visų pirma visi sunkvežimiai turi būti panašūs į standartinius vilkikus. Mažiausias plotis ir aukštis – 2,5 m. Ilgis neribojamas. Kėbulas primena ralio automobilius – įvairūs lankai ir jiems keliami reikalavimai, gaisro gesinimo sistema ir t. t. Pakaba pažeminta, taip pat turi atitikti reikalavimus. Elektroninės traukos sistemos sureguliuoja ją optimaliam įsibėgėjimui.
Stabdžiai. Čia, ko gero, užtenka pasakyti, kad didžiuliai diskiniai stabdžiai yra aušinami vandeniu. Prisiminkime, kad tai yra 5 tonos, lekiančios 160 km/h greičiu, tad vien tik oru ataušinti įkaitusio metalo nepavyks. Būtent dėl to sunkvežimių lenktynių metu ore itin dažnai pasirodo vandens garai – to nežinantiems jie atrodo kaip dūmai, tad spėliojama, ar sunkvežimiai funkcionuoja taip, kaip reikia.
Specialios trasos šioms lenktynėms nėra kuriama. Tenka naudotis tomis pačiomis, kur lenktyniauja ir kitos transporto priemonės. FIA šias lenktynes apibrėžia kaip nekontaktinį sportą. Vis tik tokio dydžio lenktyniniai sunkvežimiai ne visada pasidalina vieta ant asfalto juostos, kuri skirta lengvųjų automobilių lenktynėms, tad vieno kito kontakto išvengti nepavyksta. Kartais priešingai – sunkvežimiai važiuoja taip arti vienas kito, kad, rodos, tarp jų net musė nepralįstų, o kontakto vis nebūna.
Lenktynės
Lenktynės vyksta savaitgaliais. Jų metu iš viso būna keturi startai. Du šeštadienį ir du sekmadienį. Vieno važiavimo metu tenka įveikti 8–12 ratų. Prieš pirmąjį ir trečiąjį važiavimus vyksta kvalifikacija. Antrojo ir ketvirtojo važiavimų starto pozicijas lemia pasirodymas prieš tai buvusiame važiavime. Už dalyvavimą pirmajame ir trečiajame važiavimuose skiriami taškai atitinkamai pagal užimtą poziciją – 20, 15, 12, 10, 8, 6, 4, 3, 2 arba 1, už dalyvavimą antrajame ir ketvirtajame – 10, 9, 8, 7, 6, 5, 4, 3, 2, 1. Tad didžiausias savaitgalio taškų kraitis – 60. Tai itin retas atvejis, bet vis tik taip yra buvę. Paprastai savaitgalio lenktynės laimimos surinkus 45–50 taškų. Sezono pabaigoje daugiausiai taškų surinkęs lenktynininkas tampa čempionu.
Lenktynėse dalyvauja įvairūs specialiai paruošti sunkvežimiai: „Mercedes“, „Renault“, MAN, „Iveco“, „Ford“, „Foden“, ERF, DAF, „Volvo“, „Scania“, „Sisu“ arba „Seddon Atkinson“. Kai kurie lenktynininkai dalyvauja visuose etapuose, kiti apsiriboja namų arenomis ar keliais bandymais per sezoną. Tačiau įprastai prie startos linijos išsirikiuoja bent 20 sunkvežimių, kitą kartą jų būna ir 30. Visi jie juda kolona paskui lengvąjį automobilį, o šiam pasitraukus duodamas startas. Starto iš statinės pozicijos dėl saugumo nebūna.
Vyksta ir komandinė įskaita. Kiekvienoje komandoje būna du pilotai. Tačiau priklausyti komandai neprivaloma.
Pirmasis sunkvežimių lenktynių etapas 2017-aisiais vyks Austrijoje gegužės 12-14 dienomis.
