Jo komanda vadinama „Panevėžio gangu“, automobilis – Panevėžio siaubu, visi jo „Subaru“ langai – tamsinti ir už praeities „nuopelnus“ jo iki šiol nemėgsta policija, o apie pakeistų variklių skaičių jau sklando legendos. Jis – Gytis Vaitulionis.
Šitaip apibūdinamas 27-erių metų panevėžietis, kuris anksčiau savo vairavimo įgūdžius šlifuodavo miesto gatvėse. Perspektyvus vairuotojas šiuo metu atstovauja automobilių sporto klubui „Greičio svajonė“ ir apie ekstremalius pasivažinėjus Panevėžio gatvėmis su savo „Subaru“ dabar šneka tik prisimindamas praeitį.
G.Vaitulionio prie žiedinio „Subaru“ bolido vairo mieste nesimato jau seniai, mat dabar adrenalino jis ieško lenktynių trasose, o ne Panevėžio gatvėse.
– Gyti, kada apskritai pirmą kartą sėdote prie automobilio vairo?
– Kaip ir visi, pradėjau nuo vairavimo ant tėvo kelių. Vairuoti pats pradėjau gal nuo dvylikos metų, o septyniolikos į mokyklą jau važiuodavau pats. Jau turėjau savo automobilį, tad ir po miestą važinėdavau.
Seniau juk baudos būdavo juokingos. 50 litų už važiavimą be teisių. Policija buvo pagavusi du kartus. Vieną kartą atvežė pas tėtį.
– Kada pradėjote užsiiminėti automobilių sportu?
– Prasidėjo viskas nuo miesto gatvių, atvažiuodavau pasižiūrėti nelegalių „drag“ lenktynių. Apie slalomą pirmą kartą pagalvojau, kai draugas Nerijus Urbonavičius įsigijo „Audi“.
Jis tuomet planavo važiuoti į varžybas prie Bistrampolio dvaro. Nusprendžiau prisijungti, bet pabūti žiūrovu. Tačiau persigalvojau ir dalyvavau pats. Pasisekė neblogai. Tuomet viskas ir prasidėjo.
– Ar vėliau bandėte kur nors treniruotis profesionaliai, mokytis teorijos, praktikos pas šios srities specialistus?
– Mane užaugino gatvės. Viskas vykdavo ten. Visus mokslus, teoriją ir praktiką davė Panevėžio gatvės. Būdavo taip, kad prieš varžybas kiti važiuoja treniruotis. Mes nevažiuodavome niekur. Arba mašinos neparuoštos, arba laiko nėra. Visada būdavo kitų reikalų. Neturėdavome tokio poreikio treniruotis. Geriausia treniruotė būdavo naktinėse Panevėžio gatvėse.
Kai susibūrėme į klubą – į viską pradėjau žiūrėti rimčiau. Treniruotės dabar vyksta tik tam skirtose vietose, bet dažniau į varžybas vykstame be jokių treniruočių. Į miesto gatves savo lenktyniniais automobiliais nebelendame jau seniai.
– Kaip į praeityje vykdavusias naktines treniruotes gatvėse reaguodavo policija?
– Žinoma, kad blogai (juokiasi). Nesinori su pareigūnais turėti reikalų, bet taip išeidavo. Tik kur nors paspausdavau ir jau stabdydavo. Ir žinodavau, kad norės nubausti.
– Gal problema tame, kad arti Panevėžio nėra kur palakstyti legaliai?
– Panevėžyje niekur negali palakstyti legaliai. ASK „Ladasport“ kartais rengia slalomo varžybas. Galima pasivažinėt nebent ten, bet aerodromas atrakintas tik tada, kai vyksta renginys. Paprastą dieną ten patekti neįmanoma.
Jei kokioje „Babilono“ aikštelėje „pasidraskysi“ ir kas nors nufilmuos, iškart gausi baudą už chuliganišką vairavimą. Su vairuotojo pažymėjimu metams ar dvejiems tektų atsisveikinti.
Tenka naudotis retomis progomis užsukti į slalomo varžybas prie Panevėžio, jei automobilis važiuoja. Treniruotes gatvėse jau seniai pamiršome. Tai etapas, kuris buvo prieš įkuriant klubą. Tiesa, policija praeities pasivažinėjimus prisimena ir dabar, todėl dažnai stabdo be jokios priežasties.
„Subaru“ nebėra gatvėmis lakstantis automobilis. Dabar ši mašina skirta tik lenktynėms ir gatvėje jos nebesimato jau seniai.
– Kaip jūsų rankose atsidūrė „Subaru“ vairas?
– „Užkaliau“ „Audi“ motorą. Susirinkau kitą variklį. Vėl „užkaliau“. Nusprendžiau parduoti. Tuomet iš Japonijos nusipirkau daužtą „Subaru“.
– Nusipirkus daug teko remontuoti?
– Draugai padėjo tvarkyti, kad išvažiuočiau į pirmą žiemos treką. Visą surinkome iš gabalų, net „netampėme“. Išvaizda buvo spalvota, bet buvo svarbu, kad automobilis apskritai važiuotų. Bet vėliau išvažiavau pasivažinėti į miestą ir „užlenkiau“ variklį. Motorais ilgai nesidžiaugiu.
– Atskleiskite paslaptį, kiek šitas kėbulas „matė“ variklių?
– Dabar dedamas aštuntas ar devintas. Net nebepamenu tiksliai. Aš kažkaip moku „užlenkti“ motorus. Viskas atsitinka, kol mokaisi apie „Subaru“. Negalima piešti „saulučių“, negali dar kažko daryti, nes kažkur nesubėga tepalas. Žodžiu, reikia apie „Subaru“ išmanyti daug, nes greit gali prisidaryti reikalų.
Kažkada prisipyliau etanolio – „užkaliau“ motorą, nes buvo nesuprogramuotas tokias degalais važiuoti. Gyveni ir mokaisi. Panevėžyje nebūdavo, o nėra ir dabar tokių meistrų, kas supranta apie „Subaru“. Visi Vilniuje, Kaune.
Nors ir tas supratimas vienų vienoks, kitų dar kitoks. Ir nežinai, kur ta teisybė, tol, kol nepatiri visko savo kailiu. Taip ir išeina motorų krūva.
– Ar po tokio dažno variklių keitimo nesinori persėsti į kokį nors „Evolution“?
– Visų paklausius tai jau seniai reikėjo pirkti „EVO“. Tačiau yra tam tikrų niuansų. „Subaru“ lengvesnis lyginant su naujesniais, septintos, aštuntos, devintos kartos „EVO“. Jie gal ir geresni, gal geriau valdomi žiemą. Yra daug skirtumų, kur vienur pranašumą turi „Subaru“, kitur „Mitsubishi“.
Visi sako, kad „mitsų“ pavarų dėžės laiko, bet Nerijus Urbonavičius jau pakeitęs keturias dėžes, „razdatkės“ byra. Man kol kas tokių bėdų nebuvo. Man byra motorai.
– Praėjusiais metais dalyvavote „Autoplius Fast Lap“ varžybų serijoje. Kaip sekėsi?
– Pirmame etape Kačerginėje subyrėjo sankaba. Varžybų nebaigiau. Antrame etape Estijoje laimėjau pirmą vietą. Latvijoje, Bikerniekuose, susidūrėme su Ugniumi Žiedavičiumi. Nebaigiau tuomet antro važiavimo, nes po smūgio sugedo motoras.
Mėnesį laiko tvarkiau variklį. Besiruošdamas paskutiniam etapui, naktį prieš varžybas sukant ant stendo vėl „užkalė“ motoras. Penktadienio naktį išvažiavau programuoti, o šeštadienį turėjo būti varžybos. Nebeišvažiavau. Naujas variklis jau surinktas ir įkeltas, bet liko dar daug paruošiamųjų darbų.
– Ką šiemet keisite ir tobulinsite?
– Kaip minėjau, variklis jau kėbule. Tikiuosi, kad bus geresnis. Gedimo priežastimi tapusias dalis keičia rimtesnėmis, patikrintomis dalimis. Manau, kad turėsiu 500 arklio galių. Anksčiau būdavo apie 470.
Šiuo metu bandau palengvinti kėbulą. Iš ko lengvinti dar atsiranda, bet ir čia yra savų niuansų. Bandome padaryti duris iš stiklo pluošto. Dar nežinome, ar kas pavyks. Daro žmogus, kuris gyvenime to nedaręs, bet bando.
Išimsime visus langus, išpjaustysime bagažinę. Šiek tiek lengvesnė mašina tikrai bus. Padangas dėsiu platesnes, pagaliau pasikeisiu amortizatorius.
– Pirmasis naujo sezono tikslas, ko gero, išvengti gedimų?
– Labiausiai norėčiau, kad motoras nebegestų. Kiek gi galima. Reikėjo daug ką perdaryti jau tada, kai užsidėjau kitą turbiną, nes ji ne tam pritaikyta.
Tikiuosi, kad visi gedimai, kurie galėjo atsitikti, buvo praėjusiame sezone. Apmaudu, kad tekdavo sustoti dėl kokių nors kaistančių ir degančių laidų, relių ar lūžtančių varžtų. Pirmiausia noriu važiuoti be gedimų, o tuomet žiūrėsime į rezultatus.
