– Tadai, kada pirmą kartą užsimezgė pažintis su automobiliais?
– Man tuomet buvo aštuoneri. Pirmąjį automobilį pamenu. Tai buvo „Volga 21“. Kaip ir visi, sėdau ant kelių. Pavaros buvo prie vairo. Aš sukiojau vairą ir junginėjau pavaras, o dėdei liko pedalai.
Tai buvo pirmi vairavimo įgūdžiai. Toliau teko pavairuoti „Moskvich“, „Lada“. Su rusiškais automobiliais buvo smagi patirtis. Vėliau prasidėjo europietiški automobiliai. Vairuotojo pažymėjimą gavau kai man buvo 16 metų. Tuomet buvo galima jį gauti tokių metų.
– Kaip greitai pomėgis vairuoti virto aistra lenktyniauti?
– Automobiliai ir jų sportas man patiko visuomet, bet lenktyniauti nepradėjau iš karto. Būdavau nelegalių „drag“ lenktynių žiūrovas. Vyresni panevėžiečiai prisimins, kad lenktynės vykdavo prie Katinų kaimo, Panevėžio rajone. Tai buvo maždaug 2002-ieji metai. Tuomet „drago“ mada atėjo kartu su filmo „Greiti ir įsiutę“ pirma dalimi.
Tuo metu vairavau „Peugeot 405 Mi16“. Tai buvo gana išskirtinė 405-ojo modelio versija. Su tuo automobiliu pradėjau dalyvauti nelegaliose „drag“ lenktynėse.
Pirmos mano oficialios ir legalios varžybos buvo 2004-aisiais, dabartiniame Karaliaus Mindaugo husarų batalione. Tai buvo Lietuvos „drag“ čempionato etapas. Vairavau „Mazda 323 GTX“ ir užėmiau trečią vietą galingiausioje klasėje, kurioje varžėsi automobiliai su varikliais virš keturių litrų. Be jau minėto „Mazda“ dar teko vairuoti BMW 335.
Važinėdavau ant ledo. Pamenu, kai buvo galima tą daryti ant Ekrano marių. Kaip tik važinėjau ant ledo varžybų išvakarėse, treniravausi pirmoms lenktynėms ant ledo su BMW 325ix. Deja, kitą dieną įlūžo traktorius ir varžybos neįvyko, buvo uždrausta jas ten organizuoti. Draudimas galioja iki šiol.
Bėgant laikui noras dalyvauti įvairiose autosporto varžybose tik didėjo. Važiuodavome į treko varžybas Širvintose.
Susidomėjimas vis augo ir kilo noras ne tik dalyvauti, bet tą daryti ir įvairiais nestandartiniais automobiliais. Taip atsirado projektas 1985-ųjų metų „Audi 90 quattro“ su V8 varikliu.
Būtent nuo šio automobilio prasidėjo didžiausi slalomai, pirmas „Kauno ruduo“, trekai. Prie šio „Audi“ projekto sukūrimo buvo praleisti beveik metai. Pilnai ją perrenkant.
Po „Audi“ jau sėdau prie „Subaru“ vairo. Su „Subaru“ pirmą kartą sudalyvavau ir „Autoplius Fast Lap“ varžybose Kačerginėje.
– Kuo taip patiko „Subaru“, kad iki dabar lenktyniaujate šiuo automobiliu?
– Na, buvo „Audi 90“ su V8, bet kai važiuodavo draugai Gytis Vaitulionis ar Ugnius Žiedavičius su „Subaru“ ir „Mitsubishi“ – „Audi“ stigdavo galios juos pavyti.
„Mitsubishi“ pirkti pabijojau dėl brangesnių kėbulo detalių ir padariau avantiūrą nusipirkdamas „Subaru“. Kone visos „Impreza“ versijų dalys vienodos, bet žinių apie „Subaru“ ligas ir kaprizus nebuvo.
Šiuo metu automobilyje įdėtas gal jau penktas variklis. Visa mašina skersai ir išilgai perrinkta, mazgai ir silpnos vietos žinomos.
Žinau, kad tuoj pasipils komentarai, kad reikia mokėti perrinkinėti variklius ir panašiai, bet su tokiomis mašinomis yra niuansų. Juk važinėjama ne gatviniu režimu. Taip pat tokiems automobiliams remontuoti ir prižiūrėti reikia tinkamų meistrų. Ką galiu - darau pats, nes taip lengviau, nei perdarinėti kitų „chaltūrą“.
Varikliai matė ne vieną meistrą, bet kol kas neradau tokio, kuris galėtų sustyguoti motorą patikimiau nei šaunus vyrukas Evaldas iš Kauno. Su juo šiuo metu dirbame, bandome rinkti visus galus ir taisyti ankstesnes klaidas. Šis žmogus ilgai dirbo su „Subaru“ ir panašiais modeliais ruošiant juos sporto varžyboms. Tikiuosi, kad einame teisinga linkme. Sezonas parodys.
Žiedinėms lenktynėms nėra būtinas automobilis keturiais varomaisiais ratais.
Aišku, visada atsiranda kokių nors nepatirtų dalykų, bet kuo toliau, tuo labiau automobilį pažįstu, tobulinu. Bet, atsiradus progai, galbūt ir pakeisčiau „Subaru“. Žiedinėms lenktynėms nėra būtinas automobilis keturiais varomaisiais ratais. Mano manymu tai tik galios praradimas.
Žinoma, galbūt būtų gaila keisti techniką, kai tiek laiko, darbo ir pastangų įdėta, bet viskam yra sava kaina.
– Pernai daugiausiai dėmesio skyrėte „Autoplius Fast Lap“ lenktynėms. Kaip sekėsi?
– Žiemą, prieš 2014 metų sezoną, buvo paruoštas variklis. Pirmame etape sudalyvau, o prieš antrą etapą Panevėžyje vyko „Žurnalistų ralio“ slalomas, kuriame galėjo dalyvauti visi norintys. Per tas varžybas „Subaru“ pradėjo verstis dūmais iš duslintuvo ir variklis sugedo. Antram „Autoplius Fast Lap“ etapui Estijoje pasiruošti nespėjau.
Vėliau paaiškėjo, kad susidėvėjo žiedai, nes iki tol važiavau su dar neperrinktu varikliu. Jis buvo tiesiog nupirktas iš automobilių laužyno ir įdėtas. Atitarnavo gerą pusmetį.
Teko skolintis brolio BMW E30 su keturių litrų varikliu. Bet šis BMW nepritaikytas tokioms varžyboms, o ir pats nebuvau labai pripratęs prie šio automobilio. Nepavyko nieko gero pasiekti. Važiuota buvo tik tam, kad sudalyvauti ir nepraleisti etapo.
Trečiam etapui atgaivinau „Subaru“. Taip pat įveikiau ir ketvirtą etapą. Jei gerai pamenu, abiejuose šiuose etapuose užėmiau prizinę vietą. Bendroje sezono įskaitoje likau penktas.
– Kaip ruošiatės šių metų sezonui?
– Po praėjusiais metais padaryto galios padidinimo nebelaiko pavarų dėžė. Keisiu ją iš penkiabėgės į šešiabėgę. Daromi ir kiti smulkūs patvarkymai po variklio gaubtu. Noriu, kad motoras aštriau, gražiau dirbtų. Gal pavyks išspausti ir kažkiek papildomos galios, bet tai nėra dideli skaičiai. Man svarbiau, kad būtų patikima, patvaru, o ne daug arklių ir trumpam laikui.
– Tai kiek, visgi, „prisuka arklių“ jūsų „Subaru“?
– Pernai matavau ant stendo – buvo atsukta 350 arklių į veleną.
