Apie Mariaus, kaip „drifterio“, karjerą pasaulis sužinojo dar praeitais metais, kai 2015-ųjų „Formula Drift“ nugalėtojas norvegas Fredrikas Aasbo savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje padėkojo lietuviui už pagalbą ir pakvietė visus sekti Mariaus progresą sporte.
Ši padėka išreikšta ne be reikalo – Marius ir komandos draugas Glenas ne kartą padėjo pasaulinio lygio „drifto“ žvaigždei: „Su Aasbo nesame dideli draugai, bet gerais pažįstamais galim vadintis. Susipažinom, kai jam reikejo dalių, kurias aš turėjau, kelis kart su Glenu vežėm jam variklius. „Gatebilyje“ kelis kart teko įrankiais vienas kitą gelbėt. Jo žinutė „Facebook“ man buvo maloni staigmena, turbūt to dėka mano „Atleto“ puslapio mėgėjų skaičius tą pačią dieną paaugo 1000 naujų sekėjų“, – juokiasi Marius.
Savo karjerą Marius pradėjo paprastai – gavęs paragauti šoninio slydimo teikiamų malonumų: „Pradžia, manau, būtų nuo to momento kai susipažinau su Mantu Kisielium ir broliais Kovalenkom. Mantas pravežė savuoju „Nissan“ ir nuo tada „užsikabliavau“ ir aš. Tuo metu vairavau „Audi 90B2 Turbo Quattro“ ir labiau domėjausi „dragu“. Po pasivėžinimo su Mantu, nusprendžiau išsiimti „Audi“ priekinius pusašius, o tada ir prasidėjo“, – prisimena Osle gyvenantis „drifteris“.
Lietuvoje šonaslydžio karjera apsiribojo keliomis treniruotėmis, bei mėgėjišku sudalyvavimu tuo metu gyvavusiame „Driftingo čempionate“. Iškeliavus į Oslą ir bandant įsitvirtinti, „drifto“ mintys aprimo – tik įsitvirtinus ir pramokus kalbą, prasidėjo BMW E30 paieškos. Draugų atkalbėtas nuo „burtavimo“, Marius pasirinko klasika šoniniame slydime virtusį 2JZ motorą, sumontavo saugos lankus ir jau 2013 –aisiais užsiregistravo į „Norvegijos Drifto čempionato“ „Semi-Pro“ lygos varžybas.
„Sezono planas buvo patekti į „Top 16“, o gavosi taip, kad užbaigiau sezoną būdamas trečioje vietoje bendroje įskaitoje. Tai paskatino investuoti ir ruoštis kitiems metams. 2014-aisiais buvau permestas i PRO klasę, čia sezoną užbaigiau būdamas 4-tas bendroje įskaitoje. 2015-aisiais skubus progresas buvo pristabdytas – sezono pradžioje lūžęs variklio vožtuvas gerokai apkartino planus varžytis „Scandinavian Power Drift“ serijoje“, – savo pasiekimus apžvelgia tautietis.
Be kovų Norvegijos šoninio slydimo čempionate, Mariaus sąskaitoje yra dalyvavimas kelete pasaulyje pagarsėjusių „Gatebil“ renginių, tiesa, pastarieji jam atsiėjo nepigiai – vieno tokio pasivažinėjimo sąmata nesunkiai perkopia ir 2000 eurų, tačiau Marius sako, jog „Gatebil“ yra to vertas: „Gatebil” yra sunku paaiškinti, tai reikia pajausti. Kelis kartus buvau kaip žiurovas, bet tik sudalyvavęs supratau, kokio mąsto vis delto tai renginys. Važiuoji sau trasoje, kuri atrodo ką tik specialiai tau nulieta, tave Aasbo ir Vaughnas Gittinas jaunesnysis lenkia, o dar tribūnose tūkstančiai žmonių! Jausmas tikrai nepakartojamas. Žinoma, nevalia būtų nepaminėti to, kas vyksta po veiksmo trasoje – festivalis ten labai rimto kalibro“, – dalinasi Marius.
Šių metų planuose Marius įvardina tą patį „Scandinavian Power Drift“ čempionatą, kuris susidaro iš trijų etapų: Danijoje, Norvegijoje ir Švedijoje. Virš 800 arklio galių išvystantis bolidas bus atnaujintas galine važiuokle iš BMW E38 – toks kuklus planas sukasi Mariaus galvoje ir jis vienareikšmiškai remiasi į rėmėjų trūkumą – noro važiuoti tikrai netrūksta.
