Be ispanų kalbos – nė iš vietos
„Praktiškai neįmanoma ten bendrauti, nebent ispaniškai kalbi. Susišnekėti su vietiniais, nebent gestų kalba šiek tiek įmanoma – eurą gali parodyti ar kažką. Bet šiaip jie nenori, nekalba, ir jeigu ispaniškai nešneki – laisvas“, – juokėsi antrą kartą Dakaro maratone startuosiantis „Agrorodeo“ komandos vairuotojas Vaidotas Žala.
Jo komandai Paragvajuje, Bolivijoje ir Argentinoje orientuotis padės Marcelo – argentinietis, kalbantis lietuviškai. Kartu jis vešis ir sūnų.
„Marcelo mums yra aukso vertės. Kad ir paprasčiausias dalykas – restoranas, nuėjęs į jį taip lengvai neišsiaiškinsi, kad nori valgyti ir ko tiksliai nori“, – pasakojo lenktynininkas.
V.Žala pripažino, kad gyvenimą Pietų Amerikoje palengvina ne tik vietiniai gyventojai, bet ir patirtis: antrą kartą važiuojant į Dakaro maratoną viskas klostosi kur kas lengviau nei pirmosios kelionės metu.
„Vienas iš dalykų, kurį nusprendžiau padaryti – kur galėjau, pasižiūrėjau nakvynes hosteliuose netoli bivakų. Kad ir kokios ten bebūtų paprastos sąlygos, bet ramybė be ūžiančių generatorių ir motociklų yra kitas reikalas. Aišku, priklauso nuo to, kada grįžti, bet poilsio kokybė visai kitokia. Trečiais ar ketvirtais metais ten gal važiuotum kaip į Žemaitijos ralį, bet antrą kartą jau kur kas geriau nei pirmą.“
Ko gero, kai kurie dalykai atpinga, nes gali džiaugtis ne tuo, kad suradai kokią nors paslaugą, bet kad radai ją už gerą kainą
Svarbiausia – būti žmogišku
V.Žalos šturmanui Sauliui Jurgelėnui 2017-ųjų Dakaras bus jau trečias kaip dalyviui, o dar kartą jis buvo nuvykęs kaip žiūrovas, tad Pietų Amerikos virtuvę žino neblogai. Tačiau vietinių pagalbą vertina ir jis.
„Svarbu ir tokių buitinių, ūkinių smulkmenų kaip tradicijų ar įpročių išmanymas. Maža ko prireikia – vietinis žmogus yra geriau. Ko gero, ir kai kurie dalykai ir atpinga, nes gali džiaugtis ne tuo, kad suradai kokią nors paslaugą, bet kad radai ją už gerą kainą“, – savo patirtį perteikė S.Jurgelėnas.
Lenktynininkas prisiminė pavyzdį iš 2014-ųjų, kuomet lankėsi Dakare su draugų kompanija kaip žiūrovai: tuomet pasinaudojimas vietine skalbykla tapo dideliu iššūkiu, nes teko ir kalbėti dėstant mintis ant popieriaus, ir spėlioti, kada gi reikia sugrįžti drabužiams išsiskalbus.
„Tokie dalykai yra buitinės smulkmenos. Nei pasiderėsi daug pats, nei ką. Esam pramokę elementarių skaičių ir žodžių, bet bendravimas su vietiniais vietine kalba padeda“, – pridūrė šturmanas.
Jis pabrėžė, kad svarbiausia yra bet kokioje situacijoje išlikti žmogiškam ir su kitais elgtis taip, kaip norėtum, kad elgtųsi su tavimi, nes net ir pažintys gali ne visada išgelbėti.
„Tą taisyklę jau iš ankstesnių varžybų, tiek iš pirmojo Dakaro žinau. Smagu sulaukti padėkų ir dėmesio iš varžybų organizatorių, kurie sako, kad buvome vieni iš žmogiškiausių. Šypsena reiškia kur kas daugiau nei vardo žinojimas“, – kalbėjo S.Jurgelėnas.
Investicija pasiteisina
„Kasmet mes atsivežame Carlosą į Argentiną. Tai mums kainuoja ne vieną tūkstantį eurų, bet savo žiniomis jis mums atsiperka ir palengvina gyvenimą“, – pasakojo Benediktas Vanagas, kurio komandoje nepamainomas narys – Lietuvoje gyvenantis argentinietis Carlosas Brebbia.
Į maratoną Pietų Amerikoje šeimą Lietuvoje sukūręs argentinietis važiuoja jau šeštą kartą, tad čia jaučiasi kaip žuvis vandenyje. Jei ne jo randamos telefonų kortelės, tai Lietuvoje lauktų astronominės sąskaitos už pokalbius, o dar daugiau pinigų liktų taksi vairuotojų kišenėse.
C.Brebbia prisiminė atvejį, kuomet trise iš Buenos Airių į uosto terminalą važiavę Nyderlandų komandos atstovai paklojo 300 dolerių už kelionę, o jis sugebėjo už 900 Eur suderėti keturias keliones, per kurias buvo pervežti 13 žmonių ir visi jų daiktai.
„Man čia patinka dėl to, kad galiu savo mąstymą išnaudoti visiškai nestandartinėse situacijose. Aišku, smagu padėti ir lietuviams“, — šypsojosi renginių organizavimo ir pardavimų patirties turintis argentinietis. Jis tampa nepamainomu kai tenka rūpintis logistika. Pietų Amerikos valstybėse, kuriose vyksta Dakaro ralis, retas žmogus kalba angliškai, o ir organizatoriai prancūzai spėjo išmokti ispaniškai ir į savo gretas prisikvietė vietinių žmonių.
