Benediktas Vanagas net per socialinius tinklus aiškino savo gerbėjams ir sekėjams, kodėl nevažiavo į Le Havrą. Nes pilotams čia dalyvauti nebūtina. Jie gali patikėti šį darbą savo komandoms ar samdytoms logistikos kompanijoms. Dauguma lenktyninkų skris tiesiai į Limą – sausio 2 d. Tik Vaidotas Žala su Saulium Jurgelėnu pajudės anksčiau – gruodžio 31 d.
Balys Bardauskas rūpinosi šeima
Motociklininkas Balys Bardauskas taip pat neslėpė, kad savo motociklo, skirtingai nei pernai, iki laivo nelydės. Balio žmona lapkričio 23 d. pagimdė antrą sūnų, kuriam Balys ir žada dedikuoti 2019 m. Dakaro ralio medalį. Jau ir vardą išrinko – Ąžuolas.
Arūnas Gelažininkas, Lietuvos motokrosininkas motociklą patikėjo Lenkijos techninio aptarnavimo komandai.
Le Havre – Antanas Juknevičius ir Vaidotas Žala
Todėl iš penkių Lietuvos Dakaro pilotų Le Havre, alsuojančiame Atlanto (nors tiksliau – Lamanšo) šalčiu, sutikome tik du – Antaną Juknevičių ir Vaidotą Žalą. Vaidotas, Balio Bardausko prašymu, atvežė ir jo motociklą.
Įdomu tai, kad kosminiu greičiu įpratęs važinėti Vaidotas, pirmą kartą gyvenime vairavo autovežį, kuriuo atvežė ne tik savo Dakaro „Kamanę“, bet ir projekto „iGo2Dakar“ žiniasklaidos automobilį „Nissan Navara“. Taip pat ir įspūdingą savo komandos padidinto pravažumo media autobusiuką „Volkswagen“.
Autovežio pilotas Vaidotas Žala
„Ar, kelias dienas važiuodamas tik 90 km/val. greičiu, naršei internete, skaitei naujienas, rašei SMS žinutes? – 15min/Gazas žurnalistas provokavo Vaidotą Žalą. – Juk esi įpratęs lėkti gerokai greičiau“.
Vaidotas, jau įpratęs atsišaudyti į žiniasklaidos klausimus, atsakė savo firmine šypsena. Jis pasakojo, kad 20 metrų autovežį vairuoti gatvėje iš pradžių buvo kiek sunkiau, nei aikštelėje. Reikėjo priprasti prie naujų trajektorijų.
Vos atvažiavęs į Le Havrą ir išlipęs iš nuomoto automobilio, Vaidotas pirmiausiai apkabino Antaną, jo komandos narį Ramūną Stulgą. Vėliau – visus kitus sutiktus lietuvius. Tikrai griebiantis už širdies vaizdas, kurį būtų galima apibūdinti fraze „Tautos jėga vienybėje“ (žiūr. filmuotą medžiagą).
Le Havre lietuviai buvo labai draugiški ir broliški. Ar tokie bus ir Dakare? Tikėtina, kad ir vėl dalinsis padangoms ir padės vienas kitam pasiekti finišą.
Puikus pavyzdys, iliustruojantis brolybę – toks. Sušalęs (nes nesitikėjo tokios drėgmės) 15min/Gazo žurnalistas raudona nuo šalčio nosimi, ausimis ir rankomis iškart atkreipė Antano Juknevičiaus dėmesį. Jis iškart pasiūlė naujas darbines pirštines.
O Vaidoto Žalos komandos mechanikai Egidijus Janavičius ir Edvardas Lucevičius ant galvos užmaukšlino trispalvę megztą kepurę. Smagu! Jausmas, lyg Dakaras prasideda jau dabar.
Dakaro aistra šalčio nebijo, automobilis – kaip mylima moteris
Antanas į Prancūziją, aplenkęs streikuotojų dėl degalų brangimo užtvaras, atvyko pirmasis – trečiadienį. Tuo metu didžiulė aikštelė uoste buvo tuščia. Prieš pat trečiadienio vakarą, jau pradėjus temti, čia atvyko „Kamaz Master“ komanda. Nuo jos nedaug teatsiliko baltarusiai MAZ, pernai lipę rusams ant kulnų.
Antanas nevyniojo žodžių į vatą. Pats į Le Havrą atvyko todėl, kad nori kontroliuoti svarbiausius procesus. Todėl, kad dega Dakaro aistra. Jam lenktyninis automobilis – kaip mylima moteris – į svetimas rankas nenori atiduoti.
Lipdukai, geltoni mygtukai ir patikros kioskai
Šis Prancūzijos uostas – paskutinė stotelė prieš Limą (Peru), kur 2019 m. sausio 6 d. startuos „Dakaro ralis 2019“.
Čia automobiliai, skirtingai nei ankstesniais metais, nepraeina techninės komisijos. Jie tik suregistruojami, suklijuojami privalomi lipdukai, patikrinami minimalūs reikalavimai (tarkime, instaliacija saugumo sistemoms pajungti, geltonas mygtukas pagalbai kviesti „Balise“).
Trijuose atskiruose kioskuose (pagal automobilio paskirtį) sutikrinami dokumentai: techniniai pasai, važtaraščiai ir pan.
Svarbiausia patikra bus atliekama jau Limoje sausio mėnesį, likus kelioms dienoms iki starto.
Kodėl išmatuojami automobiliai
Sutvarkius popierius, automobilis pro laivų vilkstinę važiuoja į uždarą aikštelę, į kurią patenka ne visi, o tik tie, kuriuos ASO atstovai paženklina specialiomis apyrankėmis. Na, kaip viešbučiuose, kuriuose viskas įskaičiuota.
Čia – ypatingo saugumo zona. Su apsauga, stebėjimo kameromis. Vos su fotoaparatu žengi žingsnį į šalį, tuoj prisitato tvarkdariai ir klausia, kas tu ir iš kur.
Pro saugomus vartus į specialią lenktyniniams automobiliams ir motociklams skirtą aikštelę transporto priemonės patenka po dar vienos procedūros – matavimų. Specialiu, dalgį ant koto primenančiu prietaisu iš pradžių pamatuojamas automobilio aukštis. Vėliau – ir plotis.
Kam to reikia? ASO (Dakaro ralio organizatoriai) labai skaičiuoja kaštus. Todėl kelionės į Peru kaina, kaip supratote, priklauso ne tik nuo automobilio klasės, bet ir nuo tikslių išmatavimų. Iš esmės, panašūs kainodaros princiai juk taikomi visuose keltuose.
Pabaigus išmatavimus, automobilis (priklausomai nuo jo kalsės ir paskirties), palydimas į jam skirtą zoną. O jau ten mašinos trombuojamos kaip silkės, suremiamos buferiais, kad užimtų kuo mažiau vietos.
Beje, automobilio salone negalima palikti jokių daiktų, viskas turi būti sukrauta į sandarias dėžes bagažinėje.
Kelių sakinių verta motociklų „pakavimo“ zona. Taip, jie pakuojami, panašiai kaip lagaminai oro uoste. Ant specialaus padėklo ASO paskirti pilotai užvaro po du motociklus. Vėliau juos standžiai apvynioja polietileno plėvele. Kad neapsibraižytų, nebūtų apgadinti piktadarių ar plaunami iš dangaus byrančios šlapdribos.
