Po varžybų kilus karštoms diskusijoms, LASF prezidento Romo Austinsko iniciatyva surengtas susitikimas su Latvijos automobilių federacijos prezidentu Janiu Nagliu.
Automobilių sporte baudos ir netgi pašalinimas iš varžybų dėl taisyklių pažeidimų nėra retas reiškinys. Griežtai reglamentuotos varžybų procedūros kartais „pagauna“ ir labiausiai patyrusius sportininkus. Tiesa, šįkart teisėjų sprendimas privertė pakelti antakius ir daug mačiusius. Net trys lietuvių ekipažai gavo 20 minučių baudas, du iš jų – finišavę greičiausiųjų dešimtuke. Dar du ekipažai baudų išvengė tik todėl, kad finišo linijos nepasiekė. Netikėtas sprendimas buvo motyvuotas netinkama kuro užpylimo procedūra.
Toks situacijos vertinimas sukėlė audringą lietuvių sportininkų reakciją. Siekiant išvengti konflikto, Lietuvos automobilių sporto federacijos prezidentas Romas Austinskas inicijavo susitikimą su Latvijos automobilių federacijos prezidentu Janiu Nagliu bei kitais Latvijos autosporto atstovais.
Susitikimo metu ieškota sprendimų, ką daryti, kad panašūs incidentai bendruose etapuose ateityje nesikartotų.
Lietuvos atstovai komisarų kolegijoje - būtini
Pasak Romo Austinsko, nesusikalbėjimas ralio Talsi atveju įvyko abiejų pusių stovyklose.
„Apie tai, kad lietuvių ekipažams pritrūks kuro, varžybų komisarai žodžiu buvo informuoti dar penktadienį (pirmąją varžybų dieną). LASF ralio komiteto atstovas Donatas Liesis patikintas, kad šis klausimas bus įvertintas geranoriškai ir atsakingai, todėl viltasi, kad bus priimtas lietuvių ekipažams palankus sprendimas ir numatyta papildoma kuro užpylimo vieta. Vis dėlto, to padaryta nebuvo, argumentuojant, kad raštiškas prašymas komisarams pateiktas pavėluotai.
Šiuo atveju pritrūko geranoriškumo iš Latvijos atstovų pusės. Viena pagrindinių problemų, kad nors Latvijoje vyko ir Lietuvos ralio čempionato etapas, komisarų kolegijoje nebuvo nei vieno Lietuvos atstovo. Susitikime su Latvijos automobilių federacijos prezidentu sutarėme, kad nuo šiol rengiant bendrus etapus, varžybų komisarų sudėtyje visada bus abiejų šalių specialistai.“
Pasak LASF prezidento, tokia taisyklė padės užtikrinti, kad ateityje tokių prieštaringų incidentų pasitaikytų rečiau, o jiems įvykus, šie būtų sprendžiami laiku ir, kiek tai įmanoma, sportininko naudai. Ši taisyklė bus taikoma ir rengiant bendrus etapus su kitomis kaimyninėmis valstybėmis – Estija, Lenkija.
Svarbus ir komandos pasiruošimas
Nėra abejonės, kad griežtai reglamentuotas varžybų procedūras išmanyti turi teisėjai ir komisarai. Vis dėlto, ir geram komandos vadovui vis svarbiau tampa puikiai išmanyti ne tik sportinę, techninę pasiruošimo varžyboms dalį, bet ir biurokratinę. Tuomet, sulaukus ginčytino teisėjų sprendimo, daugiau galimybių imtis savalaikių veiksmų.
Pavyzdžiui, kai sportininkas pateikia varžybų komisarui raštišką protestą dėl vieno ar kito sprendimo, net tokiu atveju, jei protestas atmetamas, sportininkas vis dar turi teisę pateikti apeliaciją. Svarbus niuansas tas, kad apie šį norą komisarus jis raštiškai turi informuoti ne vėliau nei per 1 val. nuo protesto atmetimo, o per 96 val. pateikti ir pačią apeliaciją. Tokiu atveju ginčas privalo būti nagrinėjamas iš naujo. Dažnai šia teise nepasinaudojama dėl nežinojimo.
Tarptautiniai sprendimai priimami aukščiausiame lygmenyje
Apibendrinant susitikimo rezultatus, LASF prezidentas pažymi, kad abi šalys suinteresuotos tęsti bendradarbiavimą, kuris trunka jau ne vienerius metus ir turi senas tradicijas. Tam pasiekti būtina, kad struktūriniai sprendimai būtų priimami aukščiausiame lygmenyje.
„Tam, kad sukurtume sėkmingą produktą, būtinas ne tik bendradarbiavimas, bet ir aiškus pasiskirstymas atsakomybėmis tarp struktūrinių organų. Sportinius, organizacinius reikalus sprendžia sporto šakų komitetai, o už tarptautinius klausimus atsakingi federacijų prezidentai ir administracija. Tuomet galime operatyviai reaguoti į iškilusius iššūkius, kalbėtis, rasti sprendimus ir palaikyti draugiškus tarpvalstybinius santykius. Ir toks bendravimas turi būti nuolatinis,“ - teigia Romas Austinskas.
Lietuvos ir Latvijos ralio bendruomenės ralio čempionato etapais keičiasi jau ne vienus metus. Lietuviai ralio kalendoriuje paprastai turi bent vieną „išvažiuojamąjį“ etapą, kurio metu varžybos jungiamos kartu su užsienio šalyje organizuojamu etapu. Toks čempionato formatas turi stiprų sportininkų palaikymą, o istoriškai bendros varžybos dažniausiai vyksta Latvijoje.
