Mamos nevėžino bijodamas išgąsdinti
„Mano mama, manau, kaip ir daugelis mylinčių mamų, niekados nejautė simpatijos šiai mano aistrai, tačiau niekada jai ir neprieštaravo. Galbūt todėl ji ir buvo man tobula mama,“ – paklaustas, ar mama buvo aistringa jo sirgalė, po penktojo BaTCC etapo, kuris vyko Rygos Bikernieki trasoje, pasakojo Dainius.
Tiesa, prisipažino jis, pavėžinti lenktyniniu automobiliu jos taip ir nespėjo. Sąmoningai to vengė, nes žinojo, kad kai mama pajaus, kokiu greičiu visgi laksto lenktynininkai, pradės daug labiau jaudintis.
Pamenu, kaip ilgai nuo jos slėpiau savo pirmąjį „stogą“ Estijoje, kad ji mažiau jaudintųsi.
„Pamenu, kaip ilgai nuo jos slėpiau savo pirmąjį „stogą“ Estijoje, kad ji mažiau jaudintųsi.
Tačiau yla galiausiai visvien išlindo iš maišo ir tąkart abu su tėčiu gavome stipriai bart už tai, kad kažką nuo jos slepiame, – nusijuokė Dainius. – Tačiau be šių menkų nesusipratimų, su mama neturėjau jokių paslapčių. Galėdavau kalbėtis apie viską, todėl ir bet kokius savo laimėjimus visada skiriu tik jai...“.
Pralaimėti merginai – didelė garbė
Nors paskutiniajame etape vienas lenktynes laimėjo, antrajame važiavime D.Matijošaitis nusileido lenktynininkei Ernestai Globytei, kuri paskutiniam etapui pasikinkė ypatingu greičiu pasižymintį Radical SR5 automobilį.
Abiejose lenktynėse mudviejų automobilius ties finišo vėliava skyrė tik sekundžių dalys.
„Ji sukūrė tikrą intrigą tiek tarp mūsų dviejų, tiek varžybų žiūrovams. Abiejose lenktynėse mudviejų automobilius ties finišo vėliava skyrė tik sekundžių dalys. Man garbė lenktyniauti su tokiais varžovais. Ir pralaimėjęs lenkiau galvą prieš ją, mano nuomone, greičiausią dailiosios lyties atstovę Baltijos šalyse – Ernestos vairavimo sugebėjimų turėtų pavydėti ne vienas mūsų šalies lenktynininkas vyras“, – kalbėjo D.Matijošaitis.
Nuskynė du iš trijų čempiono titulus
Pasak Dainiaus, čempionatas, nors ir gan lėtais žingsniais, visgi juda į priekį. Nuo pernai, kai visą jo organizavimą LASF atidavė į vienas rankas, tiek trumpų tiek ilgų distancijų Baltijos šalių varžybos, lenktynininko teigimu, tikrai pasistūmėjo į gerąją pusę.
„Tačiau tobulėjimui vietos dar daug. Teorija užsiimti visuomet yra lengviau ir pigiau nei praktika. Džiaugiuosi, kad dabartiniai organizatoriai, nors ir spaudžiami finansinių rėmų, visgi yra atviri ir inovatyvūs ir atsižvelgia į daugelį pačių dalyvių siūlomų naujovių“, – kalbėjo Dainius, kurio atstovaujamai „BRUM BRUM Sport“ komandai čempionatas buvo itin sėkmingas – du iš trijų Baltijos šalių čempionų titulų atiteko jam ir komandos draugui Andriui Jasionauskui. Trečiosios klasės nugalėtojas – taip pat lietuvis, klubo „Automanai“ atstovas Edvinas Mardosas.
„Ir baleto primarijus, ir čiuožėjas nebūsi“
Paklaustas, ar besibaigiant sezonui nesigaili jo pradžioje priimto sprendimo nebedalyvauti ralio varžybose, Dainius apsiėjo be sentimentų.
„Pasiilgti galima daugelio dalykų gyvenime, tačiau tai nereiškia, kad reikia prie jų grįžti. Ralis – labai smagi autosporto šaka, tačiau, kaip jau esu sakęs, būti baleto primarijumi ir skinti dailiojo čiuožimo laurų vienu metu nesugebėtų niekas.
Todėl koncentruojuosi į tobulėjimą žiedinėse lenktynėse. Tobulėjimo riba čia dar labai toli, jeigu, žinoma, ji išvis egzistuoja, ir nors ir žinau, kad tas kelias tikrai nebus rožių žiedlapiais klotas, nežadu nurimti tol, kol nepriartėsiu prie norimos savo greičio ribos“, – kalbėjo pilotas.
