Kaip teigė Mantas Matukaitis, tokie incidentas įvyksta tuomet, kai pilotai pradeda ieškoti savo galimybių ribų. Natūralu, kad važiuoti maksimaliu tempu siekia kiekvienas sportininkas, tačiau peržengus ribą kartais laukia liūdnos pasekmės.
Visgi Manto Matukaičio Bikerniekų trasoje patirtas incidentas baigėsi dar pakankamai laimingai. Nors automobilis į apsaugines padangas rėžėsi beveik 130 km/val. greičiu, Mantas Matukaitis atsipirko sumušimais. Pasak sportininko, tai puikus pavyzdys, kokią svarbą automobilių sporte sudaro visas kompleksas privalomos saugumo įrangos.
„Tame posūkyje greitis būna apie 140-150 km/val. Mes iš kompiuterio duomenų ištraukėme informaciją ir pamatėme, kad pats smūgis į sieną buvo važiuojant 126 km/val. greičiu. Spėjau kažkiek sumažinti greitį. O viskas daugiau ar mažiau įvyko dėl mano paties klaidos stabdant. Kadangi aš stabdau kaire koja, dešinė koja tiesiog nebuvo pilnai nukelta nuo akceleratoriaus.
Pas mus yra toks laikiklis padarytas, kad koja nuo gazo nenusprūstų. Gali būti, kad koja tiesiog lietė tą laikiklį ir pasispaudė gazas. Taip gavosi, kad stabdyti bandžiau su kokiais 25 procentais nuspaustu akceleratoriumi. Taigi, pradėjo nustūminėti priekį, tuomet instinktyviai buvo nuspaustas stabdis, užsiblokavo vienas ratas ir mašina jau čiuožė nevaldoma, tapau keleivis.
Išgelbėjo gal tik tos padangos, kurios buvo sukrautos prie tos betoninės sienos. Bandžiau dar vairuoti, rankų neatitraukiau nuo vairo, tai jaučiu, kad su vienu pirštu kažkas negerai. Daugiau nieko rimto.
Visą saugumo įrangą buvome susipirkę naują. Diržus užsitempėm gerai patys, mechanikai dar užtempia, patikrina. Į tai žiūrime atsakingai ir nedarome jokių kompromisų.
Ta vieta, kur kojos, pedalai, ten stipriai viskas sustumta. Lankas net linkęs. Smūgis buvo stiprus. Mūsų kompiuteris rodo ir G apkrovas, tai smūgio metu gavau 1,8 G. Aišku, deformavosi kėbulas, metalas ir tai sugėrė kažkiek smūgio jėgos. Jaučiuosi gerai, šiek tiek skauda nugarą, raumenis. Jausmas panašus kaip pusę metų nesportavus pasportuoji ir kitą rytą jauti skausmą. Tai panašiai jaučiuosi. Niekas nelūžo, niekas nepatempta“, – sakė Mantas Matukaitis.
Mantas Matukaitis pasakoja, kad BMW remontuoti jau nebėra prasmės. Anot „Dynami:t Energy Racing“ komandos piloto, automobilis bus ardomas ir žiūrima, kokias dalis dar galima restauruoti ir panaudoti sau ar perleisti kitiems sportininkams.
Visgi komanda nosies nenukabina. Nors BMW savo karjerą autosporte ir baigs, ekipos dirbtuvėse yra dar keli sportiniai automobiliai. Tiesa, prie jų mechanikai irgi turės darbo.
„Esame galvoję apie šito BMW pardavimą ateityje, nes garaže darosi ankšta. Norime koncentruotis į mažiau, bet greitesnių, geresnių automobilių. Pasiliksime „Porsche“, kuris laukia pilno motoro „rebuild`o“. Šiuo metu atkeliauja naujas variklis iš JAV mūsų „Corvette“. Bandysim spėti ją paruošti. Norėtųsi išvažiuoti į Parnu. Jei nespėsime, galbūt kažką teks nuomotis. Esu dar šiokiuose tokiuose apmąstymuose.
Beje, amerikiečiai „General Motors“ paleido labai gerą motoro programą. Tuos pačius LS7 variklius jie daro skirtus grynai lenktynėms. Kaltiniai, lengvesni viduriai, daugiau arklio galių ir tų motorų kainos yra santykinai juokingos, todėl iškart apie tai sužinoję užsisakėme.
O BMW likimas dabar kaip ir aiškus. Karjera automobilių sporte jam baigta. Nepaisant to, kad smūgis buvo stiprus, pabaiga buvo sėkminga. Nemažai brangių dalių lyg ir liko sveikos. Klausimas dėl variklio, nes jis ten iš visų pusių užspaustas, bet gal ir sveikas. Matysime, ar kažkas pažeista, ar ne.
Tokio variklio neatidarę nepardavinėsime, žiūrėsime, kokia jo būklė. Tos dalys, kurios bus parduodamos, jos bus patikrintos ir jei reikia restauruotos. Taigi, greitu metu rinkoje galbūt pasirodys neblogų dalių. Jau gauname užklausų, ką mes su tuo BMW toliau darysime, jau domimasi mazgais.
Ko gero sekvencinė dėžė su tam tikrais mažais perdarymais keliaus į „Corvette“. Reikės pas Martyno Samsono kolektyvą tik nuvežti ją, kad būtų padaryti kitokie perdavimai kitokiam varikliui. Taigi, kažką iš to BMW parduosim, kažką panaudosim, todėl gal kažkiek tą nuostolį pavyks sumažinti.
Be abejo, gaila to BMW, nes ta mašina augo kartu su manimi ir aš augau kartu su ja. Paskutinieji rezultatai tiek iš Nemuno žiedo, tiek iš Bikerniekų džiugino. Buvo pasiekti tokie patys rezultatai, kokiais greiti vairuotojai važiuoja su TCR. Arklių ten nebuvo daugiau – 380 arklių į ratus. Kaip vietiniuose garažuose gaminta mašina, tai ji buvo tikrai greita. Labai jos gaila.
Ir dar gaila to, kad su šituo automobiliu Lietuvos čempionate planavo važiuoti mano žmona. Tai didžiausia nuoskauda dabar jai, kad nebus su kuo važiuoti. Bet iki rugpjūčio galo dar yra laiko kažką sumąstyti, kad pavažiuotume abu“, – kalbėjo Mantas Matukaitis.
