„Rally Albania“ varžybos dar tik įpusėjo, o jų dalyvių gretos jau retėja. Čia lenktyniaujanti Lietuvos komanda „CFMOTO Factory Racing Team“ taip pat turi nuostolių. Po incidento iš lenktynių pasitraukė antrą dieną traumą patyręs Adomas Gančierius.
Trečia diena taip pat nebuvo lengva – lietuviams vėl teko susidurti su technikai negailestingu reljefu, o lenktyniavimą dar labiau komplikavo kalnuose prapliupusi kruša. Į ją pateko keturratininkas Antanas Kanopkinas, kuris neišvengė ir grubių navigacijos klaidų bei ilgai klaidžiojo kalnuose.
Maža to, jam trasoje teko važiuoti su neveikiančiu vairo stiprintuvu. Tačiau tai nėra didžiausia problema. Po šios dienos prasideda maratoninis etapas. Tai reiškia, kad viskas, ką lenktynininkai galės padaryti šiandien, tai tiesiog atgauti jėgas, nes prie jų technikos mechanikai prisiliesti negalės iki rytojaus tarpinio finišo.
„Važiavau ketvirtas, viskas ėjosi labai gerai, o tada prasidėjo kruša. Ir ne šiaip kokia lengva, o su žaibais, griaustiniais, lietumi. Matomumas buvo visiškai minimalus, visas kiaurai peršlapau. Gavosi taip, kad nuvažiavau 30 kilometrų ne ta kalno puse. Per tą liūtį grįžti buvo labai sunku. Vėliau radau teisingą kelią. Tuomet sugedo vairo stiprintuvas, o kalnuose be vairo stiprintuvo per liūtį yra ką veikti. Paskutinius 18 kilometrų važiavau tris valandas. Finiše visi klausė, kur aš buvau, kur paklydau, nes iki tol važiavau maždaug penktas“, – kalbėjo Antanas Kanopkinas, pridūręs kad šiandien labiausiai kentėjo riešai.
Audronės Kanopkinienės ir Dariaus Biesevičiaus ekipažas, lenktyniaujantis SSV klasėje, dieną pradėjo be rimtesnių problemų ar klaidų. Visgi antroje dalyje duetui nepavyko išvengti keliolika minučių kainavusių klaidų, o galiausiai paskutiniame 100 km ruože dueto laukė didžiausi rūpesčiai dėl technikos.
„Pirmas greičio ruožas praėjo labai sklandžiai. Tiek Darius, tiek aš jokių klaidų nedarėme. Antroje dalyje, maždaug pusiaukelėje suklydome, praradome apie penkiolika minučių. Grįžus į trasą pradėjo lyti. Sąlygos pasidarė sudėtingas, kelias tapo slidus. Negalėjome spausti maksimaliai. Antrą ruožą pabaigėme lėčiau, bet saugiai. Na o trečioje dalyje jau prasidėjo problemos.
Trečioje dalyje startavome neblogai, važiavome kartu su kitais bagiais, lenkėme be didesnių klaidų. Tačiau vėliau vienoje pievoje išslydome iš trasos ir pramušėme du ratus. Ratus susitvarkius pradėjo lyti, pasidarė labai slidu. Greitis krito iki vos penkiolikos kilometrų per valandą. Tuomet sugedo mano „Trip Master“ sistema – pradėjo rodyti nesąmones. Po to sugedo mūsų pasikalbėjimo įranga, todėl teko tęsti važiavimą rodant kelią gestais. Ir tai dar ne viskas – baigėsi akinių plėvelės, vadinamieji „rolikai“. Atidaviau Dariui savo akinius, kad galėtų kažkiek matyti kelią. Na ir likus gal 15 km iki finišo mums prieš akis nuo keteros žemyn gal 30 metrų nusivoliojo dalyvių automobilis. Buvo šiek tiek šoko, bet šiaip ne taip baigėme dieną“, – sakė Audronė Kanopkinienė.
Po šios dienos mechanikų pagalba nėra galima, o dalyviams po finišo susitvarkyti techniką buvo skirtas vos pusvalandis. Per jį Audronė Kanopkinienė ir Darius Biesevičius susitvarkė pasikalbėjimo įrangą, tad kitą dieną savo „darbo kabinete“ jie bent jau turės galimybę kalbėtis.
