M.Schumacherio žmona pastarąsias penkias savaites nesitraukė nuo savo vyro lovos.
Iš pradžių ji apsistojo viešbutyje netoli Grenoblio ligoninės, kur gydomas M.Schumacheris, tačiau šiuo metu kasdien įveikia 175 kilometrų kelią nuo Schumacherių namų Šveicarijoje. Jai kompaniją palaiko ir kiti šeimos nariai: lenktynininko brolis, taip pat bolidus vairuojantis Ralfas Schumacheris bei vaikai, 16-metė Gina Marie ir 14-metis Mickas, kuris slidinėjo kartu su tėvu, kai M.Schumacheris galva atsitrenkė į akmenį.
Kai kurie buvusio lenktynininko gerbėjai socialiniuose tinkluose jau džiūgauja ir dalinasi nepatvirtintais pranešimais, kad M.Schumacheris mirksi arba reaguoja į gydytojų testus, tačiau jo šeimos nariai vis dar patiria milžinišką įtampą stebėdami, kaip medikai bando prikelti ligonį iš komos.
„Atsibudimas iš komos visai neprimena to, ką matome filmuose, – sako britų labdaros organizacijos „Headway“, padedančios smegenų traumas patyrusiems žmonėms, atstovas Luke'as Griggsas. – Tai gali būti labai laipsniškas procesas ir užtrukti kelias dienas ar savaites. Šeimos nariai, pirmiausia bijoję dėl žmogaus gyvybės, dabar turi baimintis dėl ateities ir dėl to, ar jų mylimas žmogus visiškai pagis.“
Pacientai paprastai pirmiausia atsimerkia, tada ima reaguoti į skausmą, o galiausiai ir į su jais kalbančius žmones.
„Deja, daugelis mano, kad žmonės tiesiog nubunda ir po kelių dienų grįžta į įprastas vėžes, – sako britas Markas Smithas, kurio 16-metis sūnus nugrimzdo į komą po dviračio avarijos pernai liepą. – Taip nėra. Tai labai lėtas procesas, nėra jokių galutinių atsakymų. Tiesiog turi neprarasti vilties, kad vieną dieną vėl galėsi bendrauti.“
M.Smitho sūnus Rayanas pirmuosius žodžius ištarė tik pernai prieš Kalėdas. Jis vis dar guli ligoninėje.
Santykių išbandymas
Grenoblio universitetinėje ligoninėje M.Schumacherį gydantys medikai nekomentuoja, kaip vokietis reaguoja į gydymą.
Gruodžio mėnesį surengtoje spaudos konferencijoje intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas paaiškino, kad jei M.Schumacheris nelaimės metu nebūtų dėvėjęs šalmo, dabar jo jau nebebūtų tarp gyvųjų.
Pasak žurnale „The Lancet“ išspausdinto tyrimo, po sunkios smegenų traumos visiškai pagyja tik penktadalis suaugusių žmonių. Daugelis miršta arba lieka neįgalūs.
M.Schumacheriui artimas šaltinis yra prasitaręs, kad jo šeima žino, kad net sveikstant padėtis gali greitai pasikeisti į blogąją pusę.
Žinomas britų neurochirurgas Peteris Kirkpatrickas sako, kad esama mažai vilties, kad M.Schumacherio sveikata kada nors bus tokia, kaip anksčiau, nors ir toks scenarijus nėra neįmanomas.
M.Schumacherio turtai leis jo šeimai suteikti žvaigždei pačią geriausią privačią sveikatos priežiūrą.
Jie jau susisiekė su traumatologu Gerardu Saillantu, kuris operavo M.Schumacherio koją, kai šis 1999 metais lenktynių trasoje padarė avariją.
Pasak „Headway“, sunkios galvos traumos paveikia santykius šeimoje – tvirtas santuokas sustiprina, o silpnas dar labiau susilpnina. Corina ir Michaelis Schumacheriai susituokę jau beveik 20 metų – Vokietijos žiniasklaida neabejoja jų ryšio tvirtumu.
Kaip lenktynininkas yra sakęs kanalui ZDF, pora niekada nėra rimtai susipykusi.
Tačiau smegenų trauma – tai dar nepatirtas išbandymas net ir Schumacherių šeimai.
Irkluotojas James'as Cracknellas savo autobiografijoje pasakoja, kaip pasikeitė jo santykiai su žmona Beverley Turner, kai jis patyrė sunkią traumą 2010 metais važinėdamas dviračiu. Po jos jis turėjo iš naujo mokytis daugelio fizinių veiksmų – net ir vaikščioti.
„Aplinkiniams aš buvau nekantrus, susierzinęs ir piktas, – rašo jis 2012-aisiais pasirodžiusioje knygoje. – Jei klausiate, ar mūsų santykiai tokie patys kaip anksčiau, atsakau, kad ne. Ar kada nors jie tokie bus? Tikiuosi, nors išties nežinau. Jaudinuosi, kad Bev visada į mane žiūrės šiek tiek kitaip. Ją pakvietė į ligoninę Amerikoje, kad atsisveikintų su manimi, nes nemanė, kad išgyvensiu. Vėliau pasakė, kad gyvensiu, bet iš pradžių jos neatpažinsiu ir nebebūsiu tas pats žmogus, už kurio ji ištekėjo.“
„Headway“ atstovas L.Griggsas sako, kad kiekvieno paciento pagijimo kelias yra vis kitoks. „Trumpai tariant, smegenų traumos pasekmės gali būti sunkios ir likti visam gyvenimui. Jos gali pakeisti tave: kaip tu vaikštai, kalbi, mąstai ir jauti. Gali pasikeisti ne tik sugebėjimai, bet ir asmenybės“, – sako jis.
„Vis dėlto žinome, kad sulaukus reikiamos pagalbos tinkamu metu galima gyventi ir po smegenų traumos“, – suteikė vilties L.Griggsas.
