Į „Press Rally 2018“ starto trasą atvažiavome su „Fiat Multipla“, kurią mums paskolino „City Bee“. Pagalvojome, kad turistinei klasei, kurioje šįkart ir varžėmės, tiks – tikėjausi, kad reikės daugiausia atlikti orientacines užduotis, todėl mieliau norėjau išbandyti įdomų automobilį.
Todėl Šiauliuose, gavusi kelio knygą, negalėjau patikėti, kad ji skirta mums – mat įdėti ir slalomo trasų įvairiuose autodromuose ir kartodromuose žemėlapiai. Su „Multipla“ aš jų tai tikrai nevažiuosiu, nusprendžiau.
Bet nebuvo kitos išeities – ne itin manevringai, bet trasas įveikėme. Iš pradžių važiavome taip, kad įtilptume į laiko normą, vėliau organizatoriai liepė tiesiog važiuoti kuo greičiau. Pagazuoti su šiuo automobiliu gal ir galima, bet jau įtilpti į kai kurias slalomo gyvatėles – gerokai sunkiau.
Štai kaip atrodo panika, pamačius kelio knygą:
„Kolegos, padėkit“ iliustracija – aiškinamės, kokios užduotys mūsų laukia:
Apskritai, atmetus vyrų globojantį ir atlaidų požiūrį į klaidas, kurias juk darėme ne dėl to, kad esam moterys, ralio būta labai smagaus. Tokioje klasėje kaip mūsų varžytis gali ir nepatyrę. Reikia vairuotojo pažymėjimo, smagaus automobilio, būtų gerai skirti kairę nuo dešinės, o visa kita, jei ne organizatoriai, tai kiti ralio dalyviai tikrai maloniai paaiškins.
Taigi kaip atrodo „Press Rally“ istorinių ir turistinių automobilių klasės trasa? Per dvi dienas sukarti teko apie 240 kilometrų. Iš viso – apie tūkstantį, pridėjus atvažiavimą į startą Šiauliuose ir grįžimą iš Palangos. Taigi savaitgalis automobilyje.
Tiesa, esu tūkstantį kilometrų neseniai sukorus per vieną dieną, kai keliavome iš Venecijos į Lenkijos pajūrį. Galiu pasakyti, kad dabar, atliekant įvairias užduotis, patiriant pakeliui tai paniką, tai įtampą, džiaugsmą ar atsipalaidavimą dėl varžybų, važiuoti buvo gerokai sunkiau. Bet verta.
Štai taip atrodo dviejų dienų santrauka – kiek ir kur reikės važiuoti:
Kai kada greta koordinačių nupieštos ir kitos nuorodos, kurios padeda lengviau orientuotis:
Turistinių užduočių šįkart nebuvo daug. Teko aplankyti kelias vietas ir ten atlikti užduotis, tarkime, suskaičiuoti bažnyčios kieme esančius koplytstulpius, Klaipėdos rajono savivaldybėje suskaičiuoti, kiek yra miestų partnerių, nusifotografuoti prie techninės apžiūros stoties, pasivažinėti laikui kartingais.
Visa kita – važiavimai iš vienos užduoties į kitą ir slalominiai greičio ruožai. Pastarieji mums buvo sunkiausiai perprantami. Ne tik todėl, kad kai kur su „Multipla“ buvo sunku manevruoti, bet ir todėl, kad trasoje gaudytis nėra taip jau lengva. Atsimenu savo pirmąjį ralį, kai buvau Žilvino Pekarsko šturmanė. Schemos ant popieriaus atrodė gana paprastos, bet kai reikėjo suprasti, kuri kliūtis yra kuri trasoje, padariau išties nemažai klaidų ir pirmojo greičio ruožo tiesiog neįveikėme.
Taip, ant popieriaus ši schema atrodo paprasta, bet trasoje man pirmą kartą vairuojant ralyje, o Austėjai – pirmą kartą šturmanaujant, orientuotis sekasi kur kas prasčiau:
Vėliau jau sekėsi kur kas geriau. Panašiai nutiko mums ir dabar – prieš ruožą paskaičius schemą abiem ji atrodė paprasta, tačiau, pradėjus važiuoti, staiga viskas maksimaliai apsunko. Jeigu kokiame Palangos oro uoste orientuotis yra lengva, tai autodromuose kliūtys yra išmėtytos klastinguose posūkiuose.
Bet baisiausias tik pats pirmas greičio ruožas, toliau jau žinome, kas mūsų laukia. Pats smagiausias, žinoma, yra Palangos oro uostas – kokioje dar valstybėje jūs veikiančiame oro uoste lėktuvo fone ir leidžiantis saulei galite spausti greičio pedalą?
Ko gero, pats smagiausias maršrutas buvo Palangos oro uoste. Kokiame dar veikiančiame oro uoste jūs dar galėtumėte spustelėti akseleratoriaus pedalą?
Ne pati lengviausia užduotis yra ir atvykimas iš vienos užduoties į kitą. Auštant dirbtinio intelekto amžiui navigacijos sistemos vis dar sugeba paklaidinti, o laiko klaidoms nėra, mat laiko kortelėje yra tiksliai nurodyta, kada turi būti kitame greičio ruože/punkte.
Nežinau, ar rekomenduočiau vykti su antra puse ar šeimos nariu – dėl nevykusių posūkių gali kilti rimtų ginčų, ypač jei atvykote ne tik dalyvauti, bet ir rimtai varžytis.
Apie automobilį. Nenustebinsiu jūsų, kad sulaukėme tikrai nemažai skepsio pasakiusios, su kokiu automobiliu važiuosime. Ir pati pirma prie jo vairo jaučiausi keistai – sankaba labai jautri, rankinis stabdis – kairėje, pavarų svirtis – neįprastoje vietoje, o ir gabaritai kiek didesni, nei aš pratus (vairuoju „Opel Corsa“). Taigi, kaip sakoma liaudyje, buvo reikalų.
Labiausiai mane, ko gero, džiugino amortizatoriai – tai pasirodė gana „minkštas“ automobilis, amortizuojantis kelio nelygumus. Galbūt sėdėti aukštai nėra taip smagu ir automobilis ne taip prilimpa prie žemės, bet erdvė automobilyje džiugina. Gal ne tiek greitose trasose, bet labiau važiuojant prie jūros – į jį patogiai telpa šeši suaugę žmonės (trys priekyje ir trys gale), automobilis turi gana erdvią bagažinę.
Tik nedarykite taip kaip aš – kai iš šešių automobilyje sėdinčių žmonių trys yra vairuotojai, ir dar tiek pat šturmanų, nuvažiuoti tuos 10 kilometrų iki jūros tampa labai sudėtinga. Manau, neblogas automobilis ir važiuojant kažkur su šeima – daugiau apie „Fial Multiplą“ rasite čia: Naujausias anekdotas apie „Fiat Multipla“: kodėl vairuojantys „šiltnamį ant ratų“ gyvena ilgiau?
Privalumas – į automobilį telpa 6 žmonės. Problema, su kuria aš susidūriau, buvo ta, kad mano visi penki pakeleiviai buvo ralio dalyviai, todėl labai „padėjo“ vairuoti.
Važiuojame greitumine trasa Kretingos centre. Džiaugsmas, kad trasą pavyksta įveikti be klaidų.
Smagi užduotis ralio dalyviams – 6 ratai kartingu. Čia aš gaunu pailsėti – vairuoja Austėja.
Savo klasėje laurų nenuskiname, tačiau neliekame nepastebėtos. Čia mus apdovanoja už tai, kad esame moterys ir esame linksmos. Ok, vis šiokia tokia rampų šviesa. Mano akys jau pavojingai pavargusios. Per dvi dienas pradedu suprasti, kodėl automobilį vadina šiltnamiu ant ratų.
Kolega Tomas Markelevičius, laimėjęs savo klasės varžybas, rodo pavyzdį, kaip švenčia nugalėtojai.
15min komanda, laimėjusi komandinėje įskaitoje, paseka T.Markelevičiaus pavyzdžiu ir griūna į baseiną. Protingesni mūsų kolegos lieka stovėti ant baseino krašto.
Ralio pabaiga, nepaisant smagių lenktynių, vis tik yra geriausia dviejų dienų akimirka, nes nuslūgsta įtampa ir pradedami dėlioti kitų metų planai.
