Testams – švelnios sąlygos
Termometro rodyklė šiandien, šeštadienį, pakilo iki 36 laipsnių šalčio Taip, pakilo, nes įprastai čia būna šalčiau. Štai penktadienį, buvo 39 šalčio. Vėlgi normali temperatūra, nes šalta būna tada, kai termometrai rodo bent jau 45 laipsnius žemiau nulio.
Tuomet pradinukai neina į mokyklą. Vyresnių klasių moksleiviams nevyksta pamokos kai būna šalčiau nei 48 laipsniai šalčio. Bet ir tada jaunimas vietoje to, kad šildytųsi namie, lekia žaisti į lauką.
Labiau į mongolus, o ne rusus panašūs jakutai pratę prie šalčio. Tačiau net ir čia žiemą niekas nevažinėja motociklu, tad Karolio testai daugumai prašalaičių pasirodė mažų mažiausiai neįtikėtini.
Apsistojo Jakutsko priemiesčio garaže
Trims dienoms „The Coldest Ride“ kolektyvas apsistojo šildomame garaže Jakutsko priemiestyje. Technikas Jurgis Dzvonkus čia turėjo gana geras sąlygas dirbti su motociklu, tad „Yamahą“ surinko ganėtinai greitai. Šeštadienį Karolis turėjo galimybę pasimatuoti šiltąjį kombinezoną, šalmą ir išbandyti plieninį savo žirgą.
„Važinėdamas mikrorajonais aplink garažą per dieną susukau beveik 50 kilometrų. Viskas veikia, motociklas nešąla, dirba, visi komponentai dirba lyg ir gerai, tad jis apšildytas gerai. Pats taip pat jaučiuosi gana gerai, nors truputį rasoja šalmo stikliukas ir šąla blauzdos.
Vis dar ne visus aprangos sluoksnius apsirengiau ir drabužių šildymo dar nebuvau įjungęs, tad testais esu patenkintas. Žinoma, dar yra daug smulkmenų, kurias reikia pareguliuoti ar suremontuoti, tai tam turėsime dar vieną dieną, ir tikiu, kad jau pirmadienį galėsime drąsiai leistis į kelią Oimiakono link“, – sakė K. Mieliauskas.
Karolis visą likusią dienos dalį rūpinosi detalių ir reikiamų skysčių paieška bei tiekimu, mat Jakutske kiekvieno mažmožio tenka ieškoti vis kitoje kratuvėje, o Jurgis Dzvonkus krapštėsi prie motociklo. Kadangi lydintysis menininkų duetas prie technikos buvo naudingas tiek pat, kiek mechanikas virtuvėje, iškeliavo apžiūrėti miesto.
Įšalęs miestas
Jakutskas – vienas didesnių miestų Sibire. Jakutijos autonominėje respublikoje (jį įeina į Rusijos Federacijos sudėtį) – pats didžiausias. Sostinė. Ir tai didžiausias pasaulyje ant amžinojo įšalo pastatytas miestas, kuriame gyvena beveik apie 300 tūkst. žmonių.
Kiek mažiau nei Kaune, bet pagal plotą labiau galėtų lygintis su Šiauliais, mat beveik visi žmonės gyvena daugiabučiuose. Visi pastatai, net ir 16-18 aukštų daugiaaukščiai čia pastatyti ant polių.
Įkasti pamatus po žeme labai sudėtinga ir brangu, juk net ir pačią karščiausią vasarą čia atšyla ne daugiau nei 2 metrai viršutinio grunto. O apačioje – ledinis akmuo.
Dėl galybės daugiabučių, kurių didžioji dalis dar sovietiniai, miestas atrodo gana nykiai. Beveik visos komunikacijos – virš žemės. Elektros laidai pravesti nuo namo iki namo, palei gatves raizgosi vandentiekio vamzdynai, kurie it arkos apgaubai kiekvieną įvažiavimą į kiemą. Tik dujotiekis po žeme. Yra keli gražesni pastatai, senamiestis su trimis rąstiniais statiniais, tačiau aplink – įšalusi balta pilkuma, paskendusi automobilių išmetamuose dūmuose. Tiesa, sušalę krūmai, medžiai, tvoros, kabeliai, vamzdžiai atrodo sukuria magišką aurą.
Šalčio miestas 10 tūkst. km nuo Vilniaus
Kaip bebūtų keista, vietiniai įpratę prie turistų. Sako, kad dabar jų čia gana daug. Pamatytų Paryžių... Ir atskrenda jie jau ne tik vasarą, bet ir žiemą. Kelionės oru vis populiarėja, pinga, tai ir srautai didėja. Iš Vilniaus skrydžiai į Jakutską į abi puses per Maskvą kainuoja apie 600 Eur. vienam žmogui.
Automobiliu iki čia važiuoti toli. Nuo Vilniaus – 10 000 km, ir tai iki pat miesto privažiuoti įmanoma tik žiemą, kai Lenos upė užšalusi, mat vienintelis pro šį didmiestį einantis kelias link Magadano – kitoje 3 km pločio upės pusėje.
Kitais metų laikais vyksta ledonešis, kelis mėnesius plukdomi rąstai. Artimiausia traukinių stotis už 400 km. Tad čia galima tik atskristi. O ko skristi?
„Vasarą žmonės čia atskrenda pasimėgauti natūralios gamtos didybe, natūraliu maistu. Kadangi atskraidinti maisto produktus čia brangu, miestas stengiasi viskuo apsirūpinti pats. Vasarą čia galima mėgautis gamta, gyventi palapinėje, milžinišku atstumu čia nesutiksi nė gyvos dvasios. Taip pat labai populiari medžioklė ir žvejyba, nes žmonės į šiuos kraštus atsikraustė labai vėlai, jie garbina gyvūnus, tad šių čia užtektinai“, – sakė vietos žurnalistė Lina Michailova.
Na, o žiemą paprasti turistai čia nevažiuoja. Daugiausiai – ekstremalią temperatūrą patirti norintys nuotykių ieškotojai. Nes tai – bene vienintelis didmiestis pasaulyje, kuriame ištisą žiemą laikosi 40 laipsnių šalčio ir žemesnė temperatūra.
Ligoninė turi darbo
Su tokiais, tinkamai nepasirengusiais speigui dažnai dirba vietos ligoninė, kuriai dažniausiai tenka gydyti nušalimus. Tuo tarpu vietiniai esant 30 laipsnių šalčio, vaikšto striukes prasisegę, o parūkyti eina vienmarškiniai.
Pigiau tik alkoholis, tabakas ir benzinas
Jakutske yra trys dėmesio verti muziejai. Pirmasis – mamutų. Šiuose kraštuose kadaise gyveno daugybė mamutų, čia mokslininkai aptinka daugiausia jų liekanų, kaulų, griaučių, ilčių, dauguma jų eksponuojama muziejuje.
Antrasis – brangakmenių muziejus, kuriame įvairiausi ir didžiausi Jakutijoje iškasti brangakmeniai, deimantai, aukso luitai ir įspūdingiausi jų dirbiniai.
Galiausiai trečiasis – įšalo muziejus. Tai šalia miesto esančiame kalne iškasta milžiniška ola, kurioje galima pamatyti, kaip įšalas atrodo iš vidaus. Kadangi ji giliai po žeme, net ir vasarą čia laikosi minusinė temperatūra, nors lauke ši pakyla iki 30 laipsnių šilumos.
Jakutskas – brangus miestas. Vietiniai sako, kad kainomis jis nei kiek nenusileidžia Maskvai. Skirtumas tik tas, kad Maskva yra sostinė ir ten daug turtingų žmonių. O Jakutskas taip nutolęs nuo bet kokios civilizacijos, kad labai brangu į jį atskraidinti įvairiausius produktus ir gėrybes.
Štai pietūs paprastame restoranėlyje vienam žmogui kainuoja apie 15 eurų. Renkantis vietinius patiekalus, t.y. arklieną, šie atsieis pigiau. Su nakvynėmis taip pat yra problemų: viešbučiai vos keli, geriausi iš jų tik su avansu pelnytų tris žvaigždutes, nors prištampuoja jų prie pavadinimo negailėdami, ir šių kainos prasideda maždaug nuo 130 eurų žmogui. Vertėtų nakvynės vietų ieškoti pas vietinius: yra nemažai šeimų dideliuose savo namuose įsirengusių kažką panašaus į nakvynės namus su normaliais kambariais. Paprašius šeimininkės ši dar ir pusryčius, vakarienę pagamina.
Pramogų mieste nėra. Tik pora klubų. Siūlė taksistas vakare į klubą nuvežti. Atsakėm, kad šokti nemokam. Šis atšovė, kad to ir nereikia, svarbiau yra mokėti muštis. Drūčiausi vyrai namo grįžta sveikiausi. Nusijuokėm.
Kelionėms po miestą verta samdytis taksistą visai dienai. Nors viešasis transportas pigus, bilietėlis kainuoja apie 40 europietiškų centų, važinėja seni autobusai, jų reikia laukti, o ir vaikščioti per tokį speigą ilgą laiką nėra malonu. Ir nepratusiam kūnui net nėra sveika.
Oficialūs taksi neapsimoka. Vien pavežėjimas iš oro uosto į centrą, vos kelis kilometrus, kainuoja daugiau nei 50 eurų. Vietiniai linkę „taksauti“ su nuosavais automobiliais be jokių lipdukų. Už tokią sumą jie jus vežios kone visą dieną. Ir dar daug įdomių istorijų papasakos.
Didmiestis su 300 tūkst. gyventojų vidury niekur, ant amžinojo įšalo žemės, kur labai sudėtingas klimatas. Ir ko jiems čia gyventi? Dėl pinigų. Tai gana turtingas Rusijos miestas. Jakutai kasa brangakmenius, tauriuosius metalus, eksportuoja į visą pasaulį, uždirba daug pinigų. Jakutskas – visos Jakutijos sostinė, iš čia valdomi visi verslai. O jų, kad ir koks tuščias tas Sibiras beatrodytų, yra gana nemažai. Jakutija beveik tokio pat dydžio kaip Indija, tik žmonių tokioje teritorijoje gyvena daugiau nei 1 000 kartų mažiau – beveik milijonas. Ir nuotoliai čia suprantami kiek kitaip nei mes juos įsivaizduojame.
„Tai va ten, du du“, – užlenkia nykštį sau už nugaros taksistas, paklaustas kur čia vietiniai žmonės deimantų kasti važiuoja.
„Ta kryptimi už 220 km?“, – pasitikslinam.
„Ne, už 2 200 km“, – atsako taip, lyg čia kelionė tarp Vilniaus ir Kauno būtų.
Tad Karolio Mieliausko 1000 km kelionė iki Oimiakono nebeatrodo tokia didi vietiniais masteliais. Vistik šio maršruto žiemą dar niekas nėra įveikęs motociklu. O ir šiaip niekas iš vietinių ten nevažiuoja, nes nėra ko. Kelyje būsime vieninteliai.
