„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Motokrose lietuviai kol kas vejasi latvius

Šarūno Matučio aistra motociklams gimė tėvui jį pirmą kartą pasodinus ant motociklo bako. Jam tebuvo šešeri. Šiandien 22-iejų vaikinas jau 10 metų dalyvauja motokroso varžybose ir ateities be šios sporto šakos ir dviratės transporto priemonės neįsivaizduoja.
Šarūnas Matutis
Šarūnas Matutis

– Šarūnai, kiekviena aistra turi savo istoriją, kokią yra jūsų?

– Motociklai mano gyvenime atsirado tėvo dėka. Dar būdamas vaikas, turbūt 5-6 metų amžiaus, pradėjau važinėti ant tėčio motociklo bako. Taip ir prasidėjo ši liga. 9-ų metų jau turėjau pirmąjį krosinį motociklą. Pradėjau domėtis šia sporto šaka, savarankiškai treniruotis. Į pirmąsias varžybas išvykau būdamas 12 metų.

Motociklai mano gyvenime atsirado tėvo dėka. Dar būdamas vaikas, turbūt 5-6 metų amžiaus, pradėjau važinėti ant tėčio motociklo bako

Žinoma, pirmas startas sekėsi kaip ir visiems – akys buvo pilnos baimės. Atsimenu, kad trasa buvo labai šlapia ir šiaip ne taip pasiekiau finišą dalyvių sąrašo pabaigoje. Labai džiaugiausi. Pasitikėjimas pradėjo didėti su kiekvienomis varžybomis. Rimčiau pradėjau žvelgti į šią sporto šaką. Tai tapo ne tik laisvalaikio praleidimo forma, hobiu, bet ir gyvenimo būdu bei savotiška mokykla.

Dabar galiu didžiuotis, kad nenuleidau rankų, nes pavyko tapti daugkartiniu Kaliningrado srities bei komercinių varžybų prizininku, 2015 m. tapau Lietuvos motociklų sporto federacijos taurės 3-osios vietos laureatu. Dalyvauju Latvijoje rengiamose varžybose. Kol kas ten pasidžiaugti prizinėmis vietomis dėl aukštesnio varžybų lygio negaliu, tačiau sunkiai dirbu, kad ir Latvijoje užlipčiau ant nugalėtojų pakylos.

Šarūnas Matutis
Šarūnas Matutis

– O kodėl pasirinkote motokrosą? Ar nesinorėjo išbandyti kitas sporto šakas?

– Kalbant apie motociklų sportą, tai aš visada dalyvavau tik motrokroso varžybose. Tai yra labai fiziškai sunkus sportas, todėl nuolat reikia palaikyti gerą fizinę formą bėgiojant ar žiemą slidinėjant. Tai ir labai techniškas sportas, kuriame reikia daug mąstyti apie trajektorijas, duobių apvažiavimus.

Taip pat, lyginant su kitomis techninėmis sporto šakomis, Lietuvoje yra ganėtinai palankios sąlygos treniruotis. Bent po dvi trasas galima rasti visuose Lietuvos didžiuosiuose mietuose. Kaune yra bent 5-ios. Pavyzdžiui, žiedinių motociklo varžybų situacija yra daug blogesnė, nes ten reikia geros dangos, todėl vietų, kur treniruotis tikrai nedaug.

Lietuvoje yra ganėtinai palankios sąlygos treniruotis: bent po dvi trasas galima rasti visuose Lietuvos didžiuosiuose mietuose

Taip pat motokrosas yra viena pigiausių techninių sporto šakų. Jei turi bent minimalias sąlygas, supratimą apie techniką, gali labai daug sutaupyti pats ruošdamasis varžyboms. Čia viską lemia meistriškumas, o ne motociklo greitis.

Kalbant apie kitas sporto šakas, tai, žinoma, domiuosi motociklų ir automobilių sportu, kitomis autosporto šakomis. Esu dalyvavęs ir užėmęs prizines vietas automobilių slalomo varžybose. Taip pat 2014 m. Lietuvos moksleivių Olimpiniame festivalyje esu laimėjęs 400 metrų bėgimą. Studijuoju Kauno technikos kolegijoje (KTK) autotransporto elektronikos programoje, dalyvauju ir KTK autoklubo veikloje, laisvalaikį leidžiu tobulindamas automobilius. Aš pats be pertraukų dalyvauju motokroso varžybose.

Šarūnas Matutis
Šarūnas Matutis

– Minėjote, kad galima daug sutaupyti, ruošiant techniką pačiam. Visgi, kiek reikėtų pinigų, norint išmėginti save šioje sporto šakoje?

– Daug lemia žmogaus entuziazmas ir techninės žinios. Kaip ir sakiau, jei žmogus gali skirti laiko, turi noro ir gebėjimų pats tvarkyti techniką – tai jis tikrai sutaupys labai daug. Naudotą motociklą galima įsigyti už 2000 eurų. Jei nesate technikos specialistas, rekomenduočiau pirkti naują motociklą, su kuriuo bus daug saugiau. Tada suma išauga iki 6000 eurų. Dar reikės apie 1000 eurų skirti kokybiškai aprangai ir apsaugoms.

Naudotą motociklą galima įsigyti už 2000 eurų. Dar reikės apie 1000 eurų skirti kokybiškai aprangai ir apsaugoms

Dalyvavimas varžybose nėra brangus. Aš dabar dažniausiai dalyvauju Lietuvos ir Latvijos varžybose, kuriose starto mokestis siekia 20-30 eurų. Žinoma, reikės joms pasiruošti, pavyzdžiui, gerų padangų komplektas kainuoja apie 300 eurų. Taip pat reikia nepamiršti ir kelionės išlaidų.

Jei norima eiti profesionalo keliu tai šiame sporte, kaip ir kitose techninėse sporto šakose, daug lemia rėmėjai. Džiaugiuosi, kad mano ir kitų sportininkų veiklą skatina ir remia Kauno technikos kolegija. Tiems, kas neturi rėmėjų, dažniausiai tenka likti tik mėgėjiškame lygyje.

– O nuo ko siūlytumėte pradėti?

– Pradėti galima tiesiog nusiperkant motociklą ir aprangą. Tačiau rekomenduočiau pirmiau pasikonsultuoti su profesionalais, kurie daug metų važiuoja ir žino visus šios sporto šakos aspektus. Tai padės sutaupyti, išvengti traumų, patausoti sveikatą ir greičiau pasiekti norimų rezultatų.

Motokrose labai svaru saugumas. Traumos čia būna ne raiščių patempimai, o kaulų lūžiai. Nors važiuojant neišvystomas didelis greitis, vidutinėje trasoje važiuojama apie 40-50 km/val., tačiau dėl sporto specifikos labai dažnai krintama ar verčiamasi. Tai nėra pavojinga gyvybei, tačiau traumų tikimybė didelė.

Motociklą keičiu beveik kiekvieną sezoną. Tad jų turėjau virš 10-ties. Per sezoną jie gauna labai daug apkrovų, susidėvi

– Ar dažnai tenka keisti motociklą?

– Motociklą keičiu beveik kiekvieną sezoną. Tad jų turėjau virš 10-ties. Per sezoną jie gauna labai daug apkrovų, susidėvi. Tad naujam sezonui, norint tobulėti ir siekti aukštesnių rezultatų, reikia ieškoti technikos su kuria galima važiuoti greičiau ir tiksliau.

– Kaip bendrai vertinate motokroso populiarumą Lietuvoje?

– Mano nuomone, motokroso lygis Lietuvoje krito. 2008 m., iki krizės, dalyvaujančių buvo labai daug. Dabar kiekvienais metais mažėja tų, kurie nori važiuoti profesionaliai. Aišku, reikia pastebėti, kad daugėja mėgėjų, entuziastų. Tačiau profesionalų mažėja dėl trūkstamos finansinės paramos.

Jei lyginčiau mus su Latvija, tai, galiu teigti, kad ten yra aukštesnis lygis. Latvijoje nuolat vyksta motokroso stovyklos, kuriose profesionalai padeda jauniems sportininkams, pataria, ką daryti, kaip išvengti traumų, kokiu keliu eiti. Lietuvoje tokių stovyklų beveik nėra, todėl visus atsakymus turime surasti patys ir viską išbandyti ant savęs. Latvijoje taip pat daugiau ir dalyvių, kurie kur kas pajėgesni nei lietuviai.

Galiu palyginti ir su Kaliningrado sritimi. Čia mūsų sportininkai jau pajėgesni. Tačiau Kaliningrade susirenka bent 3 kartus daugiau žiūrovų, kurie labai palaiko savo numylėtinius.

– Kaip prasidėjo šis sezonas ir kokie jūsų ateities planai?

– Praėjusį savaitgalį dalyvavau varžybose Latvijoje. Deja, jos man nebuvo sėkmingos. Pirmame važiavime nutrūko grandinė. Antrame – stipriai kritau ir nebegalėjau tęsti varžybų. Tačiau rankų tikrai nenuleidžiu. Planuoju dalyvauti visuose Lietuvos čempionato etapuose bei kuo daugiau išvykti į Latviją, kur sportininkai yra kur kas pajėgesni ir konkuruodamas su jais galėsiu greičiau tobulėti.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs