Adomas Gančierius po finišo pasakojo, kad buvo patekęs į tokią situaciją, kai nebežinojo nei kur važiuoti toliau, nei apskritai iš kur pats atvažiavo. Pasak keturratininko, paklydo jis taip smarkiai, kad tiesiog teliko apsiverkti iš nevilties. Būtent taip, ko gero, turėtų jaustis „viduryje niekur“ pasiklydęs žmogus.
Tačiau sportininkas nenuleido rankų ir po kelių bandymų sugrįžti į kelio knygos maršrutą rado teisingą kryptį bei finišavo penktoje ATV įskaitos vietoje.
„Galvojau, kad maršrutas eis bent jau keliukais, ar dar kažkaip, bet po dešimties kilometrų tiesiosios, kurioje keletą dalyvių pavijau, privažiavau tokią vietą, kur varžovai jau blaškėsi ir ieškojo teisingo kelio. Ir tuomet man atsikabino kelio knygos laikiklis, kuris fiksuoja ritinėlį su maršrutu. Stojau tvarkytis, tai sugaišau kelias minutes. Apsidairau – nieko nebėra.
Pabandžiau pavažiuoti į vieną pusę, į trečią, į penktą. Galų gale po penkių kilometrų visai nebežinojau, ką daryti. Norėjau vos ne mamai skambinti ir klausti, kur man važiuoti.
Tuomet įsijungiau „BackTrack“, bet ir jis man kažkaip nusimušė. Nebežinojau net kiek kelio nuvažiavau, kad galėčiau sugrįžti į prieš tai buvusią vietą. Kelių ten kas penkis metrus ir visi platūs. Paskui sutikau du lenkų keturratininkus ir supratau, kad jau važiuoju gerai. Lėtai, „muku-puku“ pradėjau važiuoti vėl pagal maršrutą. Na ir po to, 55-ame kilometre, plynlaukėje pamačiau gal 30 klaidžiojančių motociklų. O aš ramiai toliau važiavau savo keliu.
Sustabdė mane vienas lenkas, paklausė, ar žinau, kurioje vietoje esu. Pasakiau, kad manau, jog žinau. Lenkas atsakė, kad jis galvoja kitaip. Na ir aš taip pamažu atvažiavau į finišą. Tie patys lenkai finišavo tik vėliau po manęs“, – sakė „CFMOTO CFORCE 1000“ keturratį vairuojantis Adomas Gančierius.
Daliaus Mockapetrio ir Antano Kanopkino tandemas naktinį greičio ruožą taip pat pavadino tikru išgyvenimo iššūkiu.
Ekipažas irgi buvo stipriai paklydęs. Visgi, daugiau ar mažiau klydo visi, tad kurį laiką lietuvių duetas važiavo sau už nugarų dulkėse palikęs grupę klaidžiojančių varžovų.
„Išgyvenome. Patirtis – neįkainojama visomis prasmėmis. Nuo navigavimo ir vairavimo iki pasiruošimo, ką reikėtų tokiame naktiniame greičio ruože turėti ant bagio. Lempų papildomų reikia turėti milijoną. Įsivaizduokite, privažiuojame prie krūmo, o už to krūmo yra kelias. Ir mes jo nematome.
Tuomet bandėme ieškoti į visas puses – pametėme metrus. Bandėme važiuoti paskui kitus – tai visai grybai gavosi. Galų gale grįžome du kilometrus tam, kad atrastume idealų tašką, kur esame. Ir tuomet judėjome labai lėtai ir atvažiavome prie to paties krūmo. Ir už dviejų metrų buvo kelias.
Toje vietoje važiavome treti. Dulkių buvo tokia siena, kad metrą į priekį tik galėjai matyti. Ir tuomet visi tuo metu važiavę prieš mus pravažiavo posūkį. O mes į jį pataikėme. Va čia korta ir „paėjo“. Tai buvo likus iki finišo gal 15 kilometrų. Kolona jau buvo už mūsų. Mes kėlėme jiems dulkes ir jie jau negalėjo greitai važiuoti.
Vienu momentu buvome apsidžiaugę, nes matėme pagrindinį savo varžovą keičiant ratą, bet tai buvo įpusėjus trasą. Bet paskui klaidžiodami laiką sugaišome ir patys. Svarbiausias dalykas buvo važiuoti šaltu protu, nes žiūrint į kitus važiuoti yra nesąmonė“, – sakė Antanas Kanopkinas.
„CFMOTO“ gamintojo techniką šį sezoną maksimaliais krūviais testuojanti „Motorider Racing Team“ ekipa pasidžiaugė, jog po naktinio greičio ruožo mechanikai galės ramiai miegoti.
Tiek motobagis „CFMOTO ZFORCE 1000“, tiek keturratis „CFMOTO CFORCE 1000“ į bivaką grįžo be jokių pažeidimų. Teliks tik papildyti degalų bakus ir stoti prie penktadienio greičio ruožo starto.
Paskutinis greičio ruožas, kaip įvardijo organizatoriai, bus vyšnia ant torto. Dalyviams per dieną teks įveikti beveik 200 kilometrų ilgio greičio ruožą.
ATV įskaitoje naktiniame greičio ruože geriausiai lietuvių gretose pasirodė Dalius Olechanivičius. Enduro įskaitoje šiandien greičiausias buvo Andrius Liškus.
