2012 m. atvažiavus pažiūrėti žiemos ralio „Winter rally“ Katažinai šis sportas pasirodė didžiausia nesąmonė. Ji matė tik tiesią kelio atkarpą, pro kurią pralekia sportiniai automobiliai, tad nusiteikė skeptiškai.
„Galvojau: nejaugi žmones važiuoja žiūrėti, šąla? O gal atvažiuoja pagerti, ir tiek“, – juokiasi Katažina.
Tačiau, susipažinusi su (būsimu vyru) lenktynininku Renaldu Šeinausku, Katažina pamatė kitą ralio pusę. Kai Renaldas pasisodino ją šalia, į keleivio vietą, Katažina suprato, kad tai visgi nėra tik važiavimas tiesiu keliu. Nuo tos akimirkos ir užsidegė noru dalyvauti šiame sporte.
Susidomėjusi raliu, K.Šeinauskienė paprašė Renaldo ją išmokyti skaityti kelio knygą. Jai buvo įdomu, kaip atrodytų važiavimas, jeigu ji pati skaitytų stenogramą, koks įmanomas greitis, kokie pojūčiai.
Taip, smalsumo vedama, moteris pradėjo vyrui skaityti kelio knygą per jo treniruotes. Sportininkė sako: „Tas jausmas, kai du žmones tampa vienu, sinchronas ir tas bendras darbas labai veža“.
Pirmosios lenktynės
2021 m. ralio sezonas K.Šeinauskienei buvo pirmasis, kai ji oficialiai sėdėjo šturmano kėdėje, važiuodama su Juozu Čipliu. Šis ekipažas susibūrė visai netikėtai, kadangi vairuotojas nerado bendros kalbos su savo buvusia šturmane. Katažina pasisiūlė Juozui pašturmanauti, o šis ir sutiko.
„Tik važiuodama pirkti specialios homologuotos aprangos ir ruoštis raliui pagalvojau, ką padariau“, – juokiasi sportininkė.
Sekantis siekis persėsti į vairuotojo kėdę
Paklausta, ar norėtų pati atsisėsti prie vairo, Katažina atsakė, kad tokių planų visada turėjo. Vyras konsultuoja sportininkę ne tik šturmanavimo klausimais, tačiau tobulina ir jos vairavimo įgūdžius.
Kitas etapas moters ralio karjeroje toks ir bus – atsisėsti pačiai į vairuotojo kėdę ir išbandyti savo jėgas Mini ralyje, bei suburti moterišką komandą.
Kaip ralis gali padėti moterims
Tiesa, sportininkė neapsiriboja tik šia mintimi, jos vizija yra platesnė. Tačiau, kaip pati sako, viskam reikia laiko. K.Šeinauskienė siekia šią savo veiklą susieti su dar viena savo svajone ir panaudoti ralį kaip komunikacinį kanalą padėti moterims.
Sportininkė neslepia, kad jos gyvenimo kelias nebuvo lengvas. Norėdama atsidurti ten, kur yra dabar, dėjo daug pastangų. Tad nori dalintis patirtimi ir padėti patiriančioms smurtą moterims:
„Aš pati tai perėjau, mano gyvenimo istorija sudėtinga. Bet atsistojau ir su vaiku išėjau į niekur. Taip, buvo baisu, buvo minčių, kad jau viskas. Norėčiau moterims parodyti, kad nėra neįmanomų dalykų. Sekasi geriau ar blogiau – koks skirtumas. Bet tu eini link savo svajonių. Mano svajonė šiuo metu – atsisėsti prie vairo pačiai.“
Stereotipiškos replikos ralyje
Anot Katažinos, ralio bendruomenė yra labai draugiška. Todėl replikų, kad moterims čia ne vieta, ji nesulaukia.
Sportininkės nuomone, ralyje vyrai dažnai rūpinasi moterimis, nes jos fizine jėga negali lyginti su vyrais. O ši sporto šaka reikalauja daug fizinės ištvermės.
Tačiau plačiojoje visuomenėje stereotipiškų replikų sulaukia. Išgirsta, kad ralis nėra moteriškas užsiėmimas.
Tačiau, anot Katažinos, „gali būti ir tikra moteris, ir lenktynininkė“, vienas kitam netrukdo. Didžioji dalis neigiamų replikų atkeliauja iš pavydžių žmonių. Bet didžioji dalis palaiko:
„Sako: ir tu nebijai, kaip tu spėji, nes turi ir verslą, ir projektų, ir dar mama esi. Bet aš atsakau, kad svarbiausia daryti tai, kas suteikia džiaugsmo.“
Kodėl ralyje mažai moterų
Prakalbus apie moterų stoką ralyje, šturmanė įvardija dvi priežastis. Pirmoji – stereotipai ir baimė juos laužyti. Kitas labai svarbus aspektas – finansai. Autosportas reikalauja didelių lėšų, kurias ne kiekviena moteris gali paimti iš šeimos ir investuoti į automobilį. Tam įtakos turi ir mažesnės moterų pajamos, lyginat su vyrų.
Kaip santykius veikia važiavimas su vyru
Pagrindinis sportininkės mokytojas – jos vyras, kuris išmokė sportinio vairavimo pagrindų. Anot Katažinos, Renaldas yra idealistas bei perfekcionistas. Todėl, vos atėjus į ralį, jo kartelė iš karto buvo iškelta aukštai. Tačiau, paklausta, kodėl nevažiuoja viename ekipaže su savo vyru, Katažina atsakė, jog važiavimas kartu pakenktų šeimyniniams santykiams. Nes važiavimas ralyje reikalauja visiškai kitokio bendravimo. Tad pasirinkimą važiuoti atskiruose ekipažuose lemia ir kategoriškas lenktynininkės vyro nusiteikimas.
„Jis sako, kad negali važiuoti visu greičiu veždamas mylimą moterį, nes bijo ją sužeisti“, – paaiškina vyro požiūrį K.Šeinauskienė.
Ralio sezonas dovanojo nuotykių
Šį sezoną Katažina džiaugėsi, kad neturėjo rimtų avarijų, lenktynes pabaigė be didelių incidentų. Tačiau juoką keliančių nuotykių nestingo.
„Žemaitijos ralyje buvo toks nuotykis. Peršokome trampliną, o vairuotojas ir sako, kad neišgirdo, jog iškart už jo 90 laipsnių posūkis. Išlėkėme iš kelio, jis stoja, o aš sakau: kur tu stoji varyk tik. Matėm, kad kažką žmonės mums rėkia. Pasirodo, už kelių metrų stovėjo kitas automobilis, įklimpęs į apaugusį ežeriuką. Kai juos ištraukė, prie šturmano kojų rado žuvį“, – juokiasi Katažina.
