Vilkas atsigręžė į mišką
Po 2008-ųjų sezono, antrą kartą užkopęs į pačią Europos autokroso Olimpo viršūnę, laimėjęs du Europos čempionatus, Nerijus Naujokaitis savo šalmą pakabino ant vinies. Tai atrodė visiškai logiška: 24 metus su nedidelėmis pertraukomis sukęsis geležies ruošimo – treniruočių – varžybų ir vėl geležies ruošimo karuselėje, Nerijus nusprendė grąžinti skolas šeimai.
Tačiau ne veltui sakoma, kad kiek vilką bešertum, jis vis tiek žiūri į mišką. Beveik po aštuonerių metų pertraukos tituluotas kroso meistras neatsispyrė pagundai sugrįžti į trasą. Kaip ir dera pelniusiam pasiutusiai aštraus lenktynininko vardą, N.Naujokaitis ruošiasi sėsti ne į bet kokią mašiną ir startuoti ne bet kokiame seriale: su vienetine „Škoda R5“ versija šakietis keliaus į pasaulio ralio kroso (RX) čempionatą. Bet apie viską – iš eilės.
Užgrūdintas Šakiuose
Norėdami patraukti per dantį savo bičiulius zanavykus, didžiuosiuose Lietuvos miestuose augę šmaikštuoliai Šakius vadindavo stambiu pramonės ir kultūros centru. Čia iš tiesų buvo ne tik dviaukštis kultūros namų triobesys, atsiduodantis lengvai juntamu pelėsių kvapu, bet ir dvi maisto prekių parduotuvės, univermagas, kirpykla, knygynas, buitinių paslaugų kombinato įmonė su mezgykla-siuvykla, fotoateljė ir dar keletas panašaus pobūdžio taškų, leidusių Šakiams didžiuotis rajono centro statusu.
Vienas nedaugelio dalykų, gelbėjusių vietinį jaunimą nuo visiško apkerpėjimo, buvo anuometinio dosafo, vėliau virtusio techninio sporto klubu, kiemas. Jame šeimininkavęs šviesaus atminimo Romualdas Barkauskas leisdavo paragauti kartingo visiems miestelio berniūkščiams. Žinoma, absoliučios daugumos vaikėzų entuziazmas baigdavosi, kai tekdavo rimčiau pasikrapštyti prie gokartų. Nerijus pirmą kartą čia užsuko dar nesulaukęs 12-ojo gimtadienio ir sugebėjo iš kartingo mokyklos pasiimti tiek daug, kiek tik ji teoriškai gali duoti talentingam benzingalviui.
Šakiuose nebuvo nieko panašaus į trasą, todėl vakarais pora kilometrų stumdavome gokartus į KMK kiemą ir ten tarp asfalto akivarų išdėliodavome trasą
„Sąlygos treniruotis ir sportuoti iš tiesų buvo labai kuklios, nes Šakiuose nebuvo nieko panašaus į trasą, todėl vakarais gerus pora kilometrų stumdavome gokartus į KMK (Kilnojamoji mechanizuota kolona) kiemą ir ten tarp asfalto akivarų patys išdėliodavome trasą.
Konkuruoti su varžovais iš didžiųjų miestų buvo labai sudėtinga dar ir dėl to, kad nors anuomet teoriškai viskas buvo nemokama, praktiškai labai daug dalykų reikėjo gaminti ir konstruoti patiems. Skirtingai nei, tarkime, kauniečiai, mes neturėjome jokių galimybių konsultuotis ar prašyti pagalbos iš pramonės įmonėse veikiančių automobilių sporto klubų ir jose dirbančių inžinierių. Turint galvoje, kad kartinge konkurencija tais laikais buvo žvėriška – vadinamojoje Minsko klasėje startuodavo po 120–130 vaikų, kiekviena tokia smulkmena buvo svarbi“, – sportinės karjeros pradžią prisiminė N.Naujokaitis.
Ėmė rinkti titulus
Matydamas, kiek energijos ir laiko kartingui skiria juodbruvas vaikinukas, R.Barkauskas jam leido ne tik krapštytis prie kroso varžyboms rengiamo UAZ, bet ir išbandyti jį uždaroje trasoje, o vėliau – sulaukus vos 16-os – startuoti tikrose varžybose. Kitaip tariant, Nerijus gerokai anksčiau, nei oficialiai gavo vairuotojo pažymėjimą, tapo beviltiškai priklausomas nuo tos benzinu kvepiančios emocijų dozės, kurių įmanoma gauti tik lenktynių trasoje.
Nesileidžiant į pernelyg detalų istorijos narstymą, pasakysime tik tiek, kad Lietuvos čempionu N. Naujokaitis pirmą kartą tapo 1995-aisiais, Baltijos šalių automobilių kroso pirmenybėse triumfavo 2005-aisiais, o 2007 ir 2008 metais neturėjo lygių visoje Europoje. Pastarieji trofėjai itin brangūs dar ir todėl, kad anuo – prieškriziniu – metu jų siekė didžiausios senojo žemyno automobilių sporto žvaigždės iš Vokietijos, Italijos, Prancūzijos, Latvijos, Čekijos, Rusijos ir kitų šalių, kuriose rėmėjų dėmesio pakanka ne vien krepšiniui.
44 tai ne 88
Kas nutiko šiais metais, kad sulaukęs superseno amžiaus, Nerijus užsimojo grįžti į didįjį sportą – startuoti pasaulio ralio kroso čempionate? Netgi ne šiaip grįžti, o ant kortos pastatyti savo kaip lenktynininko reputaciją. Juk jei trasoje bus lėtesnis nei varžovai, 100 proc. neišvengs lavinos komentarų, kad yra visai nemokantis važiuoti lūzeris.
Turiu tikrai daug patirties ir labai tikiuosi tuo kompensuoti praradimus, kuriuos galbūt patyriau per aštuonerių metų pertrauką
„Be abejonės, mane veikia visi tie patys procesai, kurie bėgant metams koreguoja reakciją ar judesių tikslumą. Kita vertus, turiu tikrai daug patirties ir labai tikiuosi tuo kompensuoti praradimus, kuriuos galbūt patyriau per aštuonerių metų pertrauką. Pagaliau man 44-eri, o ne 88 metai, o ir lašiniai tose vietose, kuriomis vairuojamas lenktyninis automobilis, neužaugo“, – juokiasi N.Naujokaitis.
Surimtėjęs šakietis tikina puikiai suvokiąs, kaip labai per pastaruosius metus patobulėjo technika ir kokio kalibro automobilių sporto žvaigždės varžosi pasaulio ralio kroso čempionate.
Pasimatuoti – su čempionais
„Prieš dešimtmetį mes patys konstruodavome ir nuolat tobulindavome kovinius automobilius. Kad mąstėme teisingai, liudija tiek pasiekti rezultatai, tiek varžovų bandymas kai kuriuos sprendimus kopijuoti. Dabar vietos fantazijai ir saviveiklai gerokai mažiau. Rezervų, kaip rezultatą pagerinti keliomis dešimtosiomis sekundės dalimis, ieškoma analizuojant telemetrijos duomenis, rodančius, kaip kurioje trasos dalyje elgėsi automobilis.
Ar esame konkurencingi (o jei nesame, tai dėl kokių priežasčių), bandysime suvokti startuodami keliuose paskutiniuose šio sezono etapuose. Tada ieškosime naujų sprendimų ir greičio rezervų. Kad nebus paprasta, žinau jau dabar. Galima sakyti, kovosime su vėjo malūnais... su gamyklinėmis komandomis.
Atsitiktinių žmonių čia tikrai nėra, todėl iš tiesų labai knieti sužinoti, kiek konkurencingas būsiu šioje kompanijoje.
Buvęs F-1 čempionas Jacquesas Villeneuve'as, išbandęs jėgas pasaulio ralio kroso čempionate, per pirmąjį savo sezoną, atrodo, nė karto nepateko į finalinius važiavimus, nors apkaltinti jį nemokėjimu vairuoti, turbūt niekam neapsiverstų liežuvis.
2016-asiais į šį serialą susirinko tokia publika, kurių vardai viską pasako – devyniskart WRC čempionas Sebastianas Loebas, du kartus DTM čempionu tapęs Mattias Ekstromas, vieną kartą pasaulio ralio čempionu tapęs Petteris Solbergas, garsusis šou meistras Kenas Blockas ir daugybė kitų velniškai greitų sportininkų. Atsitiktinių žmonių čia tikrai nėra, todėl iš tiesų labai knieti sužinoti, kiek konkurencingas būsiu šioje kompanijoje“, – dėsto N.Naujokaitis.
Kaip nugalėti be milijonų?
Dar vienas kertinis dalykas, tiesiogiai susijęs su rezultatais, – pinigai. Tarkim, pernai „Rene Munnich“ su „Audi S3“ iš ALL-INKL.COM „Racing Munnich Motorspor“t“ pirmą tašką uždirbo, atrodo, aštuntame etape, nors taškus gauna 18 geriausių pilotų. Šios vokiečio komandos biudžetas siekė 3,5 mln. eurų. Nerijaus finansinės galimybės, panašu, bus maždaug dešimteriopai kuklesnės, todėl ruošdamasis pasaulio ralio kroso čempionato egzaminui jis sprendžia milijoną galvosūkių, apie kuriuos greičiausiai net nesapnuoja kiti RX dalyviai.
Mes turime eiti eksperimentų keliu, rizikuoti ir pasigaminti mašiną, kuri būtų geresnė nei dabartinių čempionato lyderių.
„Mes tokių kosminių pinigų neturime, todėl turime rizikuoti, eiti eksperimentų keliu, rizikuoti ir pasigaminti mašiną, kuri būtų geresnė nei dabartinių čempionato lyderių.
Dėliojame automobilį kaip „Lego“ žaidime – „Škoda Fabia R5“ griaučius bandome aprengti specialiai mūsų užsakymu pagamintais agregatais ir detalėmis. Labai tikimės, kad mūsų skaičiavimai teisingi, kad tos detalės nesipyks vienos su kitomis, – atviravo N.Naujokaitis. – Gera žinia ta, kad realizuoti šias beprotiškai skambančias idėjas padeda solidžią patirtį turinčių technikų komanda. Po „Škoda“ WRC programos pabaigos ralio automobilį kūrę inžinieriai nutarė tęsti veiklą susibūrę į naują privačią įmonę. Šie žmonės turi itin daug informacijos, kas lenktyninę mašiną daro greitą ir patikimą.“
Projektiniai 600 AG
Į ambicingą projektą įsivėlusio Nerijaus komanda tikisi, kad jam konstruojama Škoda Fabia R5 su 4 cilindrų, 2 000 ccm darbinio tūrio variklis su turbokompresoriumi, generuos maždaug 600 AG jėgą ir leis iki 100 km/h įsibėgėti greičiau nei per 2 sekundes. T. y. savo dinaminiais parametrais lenks absoliučią daugumą serijiniu būdu gaminamų superautomobilių.
Dar vienas dalykas – kol kas RX nėra nė vieno Škoda bolido, todėl N.Naujokaičio komanda tikisi sulaukti jei ne finansinės, tai bent intelektinės pagalbos iš Škoda Motorsport padalinio. Dėl šios priežasties visi svarbiausi darbai kol kas vyksta Čekijoje – ten suplanuoti automobilio testai ir treniruotės, kai tik jis atsistos ant ratų. Tai turėtų būti vasaros viduryje.
