Jei labai nesidomite automobilių istorija, tikriausiai net neįsivaizduojate, kodėl „Renault 4“ ir „Citröen 2CV“ dalyvavimas Dakaro ralyje yra toks keistas dalykas.
„Renault 4“ gamyba prasidėjo 1961 metais ir tai buvo pirmasis šios markės priekiniais ratais varomas automobilis. Šis hečbekas buvo gamintas tik su tikslu būti kiek įmanoma pigesniu ir tai „Renault“ atnešė sėkmę – jau 1966 metais „Renault 4“ automobilių skaičius perkopė milijoną.
„Citröen 2CV“ buvo dar pigesnis, dar lėtesnis ir dar senesnis – jį „Citröen“ gamino nuo 1948 metų, bet pats dizainas buvo pradėtas kurti dar prieš Antrąjį pasaulinį karą.
Bet grįžkime į šiek tiek naujesnius laikus, kai 1979 metais įvyko pirmasis Dakaro ralis. Tuomet prie starto linijos Paryžiuje sustojo patys įvairiausi automobiliai. Dalyviai dar neturėjo patirties, organizatoriai patys nežinojo, kaip viskas pasiseks, o automobiliai buvo tik modifikuotos įprastos keliais važinėjančios mašinos. Ten buvo ir „Renault 4“ – pigus prancūziškas automobilis leidosi į sunkiausią įmanomą išbandymą ir nė neketino pasiduoti.
Kuklusis „Renault 4“ tais 1979-aisiais jau buvo subrendęs automobilis. Jis buvo gaminamas jau 18 metų ir per tą laiką jo variklio darbinis tūris išaugo nuo 0,7 iki 1,1 litro. Dar daugiau – prie šio lenktyninio bolido rankas pridėjo ir kompanija „Sinpar“, kuri automobiliui suteikė visų varomų ratų pavarą.
„Renault 4“ taip pat buvo sutvirtintas, buvo įmontuoti saugos lankai, padidinta automobilio prošvaisa. Taigi, nors ir atrodė kaip ir milijonai kitų „Renault 4“, šis buvo nusiteikęs rimtai.
Su brolių Bernardo ir Claude’o Marreau įgula, „Renault 4“ pasileido Dakaro link. Automobilis buvo pakankamai lengvas ir labai pravažus. Galbūt smėlyje koją kišo siauros visureigio padangos, tačiau rimta grėsmė pasitraukti iš lenktynių kilusi taip ir nebuvo.
Galiausiai taip tame pirmajame Dakaro ralyje „Renault 4“ užėmė penktąją vietą absoliučioje įskaitoje. Tai buvo neįtikėtinai geras rezultatas – juk ralyje dalyvavo 80 automobilių, 90 motociklų ir 12 sunkvežimių! Tačiau ir to nepakako – kitais metais „Renault 4“ su Marreau brolių įgula sugrįžo ir užėmė 3-ąją vietą.
Tačiau „Renault 4“ nebuvo vienintelis senamadiškas ekonominės klasės prancūziškas automobilis, išbandęs Dakaro ralio trasą.
2007 metais įvyko paskutinis Dakaro ralis sujungęs Europą ir Afriką ir jame vėl sudalyvavo pigus išsišokėlis. Šįkart tai buvo „Citröen 2CV“. Jo pasirodymas prie starto linijos buvo kur kas labiau netikėtas nei to „Renault 4“, nes 2CV gamyba buvo nutraukta 1990 metais. Taigi, pasenęs buvo ne tik modelis, bet ir pati mašina – broliai Georgesas, Philippe’as ir Gillesas Marquesai pasirinko 1963-ųjų egzempliorių.
Dar daugiau – „Citröen 2CV“ varikliai taip niekada ir nepasiekė 1 litro darbinio tūrio – didžiausias šio automobilio nešiotas variklis buvo 0,6 litrų. Pats „Citröen 2CV“ nebuvo labai tvirtas, tačiau, kadangi kadaise jis buvo kurtas kaimiškoms vietovėms, jis buvo pakankamai pravažus.
Broliai Marquesai jam net suteikė daugiau galios ir keturis varomus ratus – sumontavo du „Citröen Visa“ variklius. Du variklius kadaise turėjo ir DAF sunkvežimiai, tačiau organizatoriai tuomet nusprendė, kad tai yra per daug pavojinga. Aišku, DAF varikliai išvystė labai daug galios.
Dvi širdis turintis „Citröen 2CV“ išvystė 102 AG, jis taip pat buvo sutvirtintas ir kitaip modifikuotas, kad bent jau pasiektų finišą. Tačiau ketvirtajame greičio ruože subyrėjo galinė važiuoklės dalis ir „Citröen 2CV“ Dakaro ralyje nefinišavo.