– Prie komandos prisidėjo Mirco Van Oostrumas. Ką pokytis davė komandai?
– Iš esmės Mirco buvo komandos išsigelbėjimas, kadangi Jesusas (ispanų pilotas Jesusas Fusteris) dėl verslo krūvio ir laiko stokos negalėjo dalyvauti varžybose. Komanda greičio prasme tikrai nenukentėjo, nes Mirco yra greitas vyrukas, šiuo metu lyderiaujantis Ispanijos „Seat“ taurėje. Yra tik vienas nepatogumas, iš šono galintis nuskambėti komiškai: kadangi Konstantinas Calko, Jesusas ir aš buvome beveik vienodo kūno sudėjimo, mums keičiantis nereikėdavo gaišti laiko su jokiais diržų reguliavimais, o dabar dėl Mirco pilvuko sugaištame šiek tiek daugiau laiko keisdamiesi.
Laimei, LMP3 klasės sustojimai yra ribojami – jie turi trukti mažiausiai 2 min. 30 sek., tad kol kas ilgiau trunkantis pilotų apsikeitimas bendruose rezultatuose neatsispindi.
– Savaitę iki lenktynių turėjai progą net tik prasivėžinti, bet ir pasivaržyti „Paul Ricard“ trasoje. Tokios treniruotės naudingesnės nei tiesiog prasivažinėjimas?
– Bet kokios varžybos visada yra geresnė treniruotė nei tiesiog pasivažinėjimas trasoje. Papildomas stresas ir manevravimas tarp kitų greitų automobilių skatina greitesnį tobulėjimą.
Tiesa, tąkart nebuvau patenkintas savimi, kaip ir nesu patenkintas ir šio savaitgalio lenktynėmis. Trasa, nors ir tikrai saugi, su didelėmis saugumo zonomis, visgi yra sudėtinga, tad pykstu ant savęs kad taip ir nesugebėjau jos visdar gerai perprasti, ko pasekoje, nelikau patenkintas ir savo tempu...
– O ar kada apskritai galėsi pasakyti, kad lenktynės buvo puikios?
– Turbūt tuomet, kai jau tikrai būsiu patenkintas savo tempu. Esu maksimalistas, esu tikrai labai greitas trasoje, bet noriu būti dar greitesnis ir nebūsiu savim patenkintas kol taip nebus...
– Ar buvo kokių nesklandumų prieš startą – juk prieš daugelį vis koks velnias išlįsdavo, kaip buvo šįkart?
– Su šiuo automobiliu kol kas be problemų neapsieinama. Bet tai – natūralus procesas, kadangi automobiliui tai pirmieji išbandymų metai. Turėjome įvairių smulkių elektroninių nesklandumų per treniruotes, vėliau kompanijos „Oreca“ atstovai visuose „Ginetta LMP3“ automobiliuose atnaujino programinę įrangą, o tai taip pat įtakojo mašinos elektroniką, tačiau iš esmės mechaninė automobilio dalis veikė be priekaištų ir mūsų gražuolė varžybų metu nesiožiavo.
– Priešpaskutinis pasirodymas ELMS šiemet. Ar jaučiasi, kad startuojate jau nebe pirmą kartą?
– Komanda tikrai tobulėja kiekvienose varžybose. Tiek mes, pilotai, vis geriau pažįstame šio labai greito aerodinaminio kūrinio valdymo subtilybes, tiek komandos inžinieriai ir mechanikai vis geriau perpranta automobilio kuro apetitus bei agregatų dilimo amžių, tad kaip komanda vienareikšmiškai judame į priekį.
– Ar pasiteisino tavo lūkesčiai, kurių vedinas ryžaisi „Le Mans Series“ iššūkiui?
– Kadangi vis dar esu nepatenkintas savo rezultatais, apie lūkesčius neleidžiu sau galvoti. Bet kokiu atveju, esu dėkingas visiems, kurie prisidėjo prie šios unikalios galimybės man varžytis su greičiausiais automobiliais bei pažinti geriausius Europos pilotus.
– Ar manai, kad tavo dalyvavimas ELMS išaugino šių lenktynių populiarumą Lietuvoje?
Manau, kad apie šias varžybas tikrai sužinojo daugiau lietuvių. Na taip, mes vairuojame lėtesnius LMP3 automobilius ir kovoje su LMP2 dėl aukščiausių pozicijų neturime net menkiausių galimybių, bet tikriems lenktynių fanams tai nesvarbu. Daugelis jų laukia nesulaukia itin aršių, 4 valandas trunkančių lenktynių, kuriose vyksta itin artima kova, tad ir rezultatas keičiasi nuolatos.
– Paskutinės lenktynės laukia Portugalijos „Estoril“ trasoje. Ką apie ją žinai?
– Lygiai tą patį kaip ir apie visas kitas trasas iki tol – nieko. Kiekviena šių metų trasa man buvo visiškai nauja, kiekviena ji savotiškai žavi, savotiškai klastinga ir savaip sudėtinga, tad apie Portugalijos Estoril trasą įspūdžius galėsiu papasakoti tik po paskutiniojo etapo.
