Internautai šių dviejų Dakaro ralyje dalyvaujančių sportininkų pasakojimų nepraleido pro akis.
„Antanai, kodėl nesustojote padėti Vanagui?“ – toks klausimas po antrosios dienos finišo komentaruose buvo bene dažniausiais.
Taisyklėse numatyti grėsmingi atvejai
Oficialiosios Dakaro ralio taisyklės numato, kad ekipažui, sustojusiam padėti kitiems ralio dalyviams tais atvejais, kai šių gyvybei gresia pavojus, kompensuojamas laikas, sugaištas pagalbai. Visgi jei stojama tiesiog iš draugiškų paskatų, tikėtis laiko kompensacijos neverta. Tą patvirtino ir S.Jurgelėnas, paaiškinęs, kuriais atvejais pagalbą teikiančiam ekipažui grąžinamas laikas.
Nepaisant to, Dakaro ralio dalyviai padėti vieni kitiems sustoja ne taip retai. Pavyzdžiui, B.Vanagui pagalbos prireikė abi pirmąsias Dakaro ralio dienas.
Pirmąją ralio dieną pasibaigus prologui daugelis ekipažų jau buvo grįžę į savo stovyklas, o B.Vanago ir Sebastiano Rozwadowskio ekipažas kopose užstrigo nustojus veikti automobiliui. „General Financing team Pitlane“ komandos pilotas, kaip teigiama išplatintame pranešime, sakė, kad prie jų ekipažo kopose buvo sustoję keli automobiliai – bandė vilkti, bet bergždžiai, nes patys klimpdavo į smėlį. Galiausiai sugrįžti į bivaką padėjo olandų komandos „Riwald Dakar Team“ sunkvežimis.
Antrąją dieną šuolis per kopą baigėsi kūlversčiu ir apvirtusiu automobiliu.
„Aplenkėme Vaidotą su Sauliumi, jie buvo užklimpę, bet kilstelėjo nykščius, kad viskas gerai – išsikapstys. Ir po kokių 100 metrų patys virtome nuo kopos“, – lakoniškai situaciją nupasakojo B.Vanagas.
„Agrorodeo“ ekipažas pamatęs, kas nutiko kolegoms, sustojo ir virve trūktelėję juodąjį „Toyota Hilux“ pastatė ant ratų. Pagalba baigėsi tuo, kad V.Žalos ir S.Jurgelėno automobilis dar kartą užklimpo ir teko vėl kapstytis iš smėlynų.
„Esame labai dėkingi už šį brolišką poelgį. Tikiuosi, jiems tokios paslaugos neprireiks, bet tikrai atsakytume tuo pačiu. Karma šito tikrai nepamirš“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas B.Vanagas.
Natūralu sustoti ir pasiūlyti pagalbą
Prieš pat išvykdamas į Dakaro ralį B.Vanagas 15min Gazo žurnalistui Žilvinui Pekarskui pripažino, jog natūralu, kad kiekviena iš komandų nori pasiekti geriausią įmanoma rezultatą ir, kaip pastebėjo sportininkas, Dakaro ralyje nėra daug laiko didelėms draugystėms.
„Bet jeigu reikia atsakyti į klausimą, inžinerinės pagalbos, tai dažnu atveju lietuviai tariasi, kaip ką daryti, tarpusavyje. Lygiai taip pat jei lietuviai važiuoja šalia ir pamato kažkurį sustojusį, tai bent jau sustoja ir pasiklausia, ar viskas gerai, ar reikia pagalbos. Tikrai mitas, kad lietuviai vienas kitam bando perkąsti gerklę – net nežinau, kas tuo suinteresuotas“, – kalbėjo B.Vanagas.
„Esame sustoję ne kartą ir ne du“
Darius Vaičiulis, „Craft Bearings“ komandos šturmanas, akcentavo, jog mechanikai ir šturmanai labai dažnai tariasi tarpusavyje ir pasidalina abejonėmis. Jokių abejonių jam nekilo ir dėl pagalbos lenktynių trasoje.
„Man atrodo, kad visi pasiruošę padėti. Ir kelyje, be jokios abejonės, mes sustotume paklausti, ar įmanoma kažkokia pagalba iš mūsų pusės“, – dar prieš Dakaro ralį kalbėjo šturmanas.
Tą pati akcentavo ir A.Juknevičius. Anot jo, dažniausiai bendradarbiauti pradedama tada, kai kažkuriai komandai kažko reikia, ne tada, kai viskas gerai.
„O trasoje mes, aišku, visada sustotume. Man nėra tekę sustoti prie Vaido, nes jis visada už mūsų važiuodavo, bet prie Beno mes buvome sustoję ne kartą, ne du ir netgi ne tris. Jeigu matom, kad jis stovi bėdoje, mes nepravažiuojame pro šalį ir sustojame bent paklausti, ar galime padėti. Jeigu brolis lietuvis stovi, tai nepravažiuojame pro šalį. Ir tikiuosi, kad visi lietuviai taip darytų“ – likus mėnesiui iki ralio kalbėjo A.Juknevičius.
