Prieš šio savaitgalio priešpaskutinį „Formulės-1“ čempionato etapą 29 metų brazilas vėl atsidūrė spaudos dėmesio centre. Mat lenktynės vyks F.Massos gimtinėje – Interlagoso trasoje.
Prieš namų lenktynes žurnalistai uždavė F.Massai kelis klausimus ne tik apie lenktynes, tačiau ir apie asmeninį gyvenimą.
– Ar esate tas žmogus, kuris visada turi atsarginį B?
– Kartais. Visada stengiuosi iš karto rasti tinkamą kelią, bet dažnai viduje vyksta kova – tai galima palyginti su angelo ir velnio dvikova.
– Kas dar suteikia Jums malonumą, be lenktynių „Formulėje-1“?
– Mūsų darbe beveik kiekvieną dieną kas nors vyksta naujo, nes tu nuolat atsiduri naujose situacijose, todėl adrenalino visada per akis. Bet jeigu kalbėtume apie hobį, tai futbolas. Mėgstu žaisti futbolą. Jeigu paklaustų, ką pasirinkčiau, žinoma, kad pasakyčiau lenktynes, bet futbolas mano gyvenime užima beveik tiek pat vietos.
– Kai ketvirtadienį pasirodote „paddock‘e“, su kuo pirmiausiai norite susitikti?
– „Paddock‘e“ turiu daug draugų, todėl man visada ten malonu grįžti. Ir visada noriu, kad bolide būtų dar naujovių: tu jų lauki kasdien ir geriausiai, kad jų būtų kuo daugiau!
– Su kuo svajojate susitikti?
– Jau sutikau daug puikių žmonių, šiuo atžvilgiu man pasisekė.
– Kokį filmą žiūrėdamas pravirkote?
– Ne, filmas čia niekuo dėtas. Pastarąjį kartą verkiau, kai Erico Claptono knygoje perskaičiau, kaip jis prarado sūnų. Ericas – mano geras draugas. Ši jo knygos dalis tapo man tikru sukrėtimu, nes supratau, kad ši siaubinga tragedija nutiko žmogui, kurį artimai pažįstu. Bet jeigu kalbėtume apie filmus, kurie man patinka, tai televizijos serialas „24 valandos“.
– Ko bijote ir kodėl?
– Bijau aukščio. Bet ne skristi lėktuvu: man baisu, kai žiūriu žemyn iš aukštai. Pavyzdžiui, jūs niekada manęs nematysite šokinėjančio su guma.
– Kokią paskutinę knygą perskaitėte?
– Erico Claptono autobiografiją „Mano gyvenimas“.
– Kaip mėgstate atsipalaiduoti?
– Sėdėti namie ir nieko neveikti, tik žiūrėti televizorių. Geriausias būdas atsipalaiduoti – nieko neveikti.
– Įvardykite penkis dalykus, kurių nekenčiate.
– Nesu tikras, kad sugebėsiu įvardyti penkis, bet pabandysiu. Nemėgstu melagių, nesąžiningų žmonių, vorų ir plėšrių žvėrių. Nemėgstu keliauti dienomis: naktį daug paprasčiau, nes aš greitai užmiegu.
– Ar kada nors dažėte plaukus?
– Vieną kartą, kai buvau jaunesnis, juos kiek pašviesinau. Bet rezultatas man nepatiko, todėl daugiau nebandžiau.
– Ar turite tatuiruočių arba auskarų?
– Auskarų ne. Tatuiruotę galbūt kada nors ir pasidarysiu, nors man jau 29-eri, o tokio amžiaus tokių dalykų niekas nebedaro. Bet nesu prieš tatuiruotes.
– Ką apie Jus kalbėjo mokytojai?
– Aš buvau geras berniukas, bet tuo pačiu neorganizuotas ir visą laiką plepėdavau. Visada sėdėjau paskutiniuose suoluose, niekada nesisėsdavau į priekį. Apskritai su manimi buvo problemų.
– Kas Jūsų vaikystės herojus?
– Vaikystėje – tėvas. O paskui dar ir Pele.
– Ar turite kokią nors gėdingą aistrą?
– (Juokiasi.) Žinoma, turiu, bet neprisimenu kokią...
– Ar ką nors kolekcionuojate?
– Mėgstu laikrodžius: mano kolekcijoje jų jau apie 50.
– Ko Jums labiausiai trūksta per keliones?
– Šeimos ir sūnaus. Šeima mane nuolat lydi, bet ne visada ir tuomet aš labai jų ilgiuosi.
– Jūsų pats nesėkmingiausias apsipirkimas?
– Negaliu prisiminti, vadinasi, jis buvo ne toks ir nesėkmingas!
– Kokią kavą geriate?
– Griežtai pagal itališkas tradicijas: mažas puodelis labai stiprios kavos.
– Jūsų idealus sekmadienio rytas (išskyrus lenktynių savaitgalius)?
– Kai galiu pamiegoti.
– Kokia buvo Jūsų pirmoji transporto priemonė?
– Šešerių metų turėjau 50 cc krosinį motociklą. Buvo šaunu! Vis dėlto manau, kad mama buvo kitos nuomonės, nes aš laksčiau su juo kaip išprotėjęs. Atsimenu, vieną kartą turėjau iš karto 35 mėlynes ir įbrėžimus! Kaip suprantate, buvau nelabai paklusnus berniukas.
– Pati kvailiausia klaida, kurią padarėte savo gyvenime?
– Labai gerai ją prisimenu. Mes su draugais naktį įlindome į mokyklą pro galines duris ir užkabinome spyną ant įėjimo durų. Kitą rytą visiems teko laukti lauke – tai buvo kažkas neįtikėtino! Už šį poelgį man kelias dienas neleido eiti į mokyklą.
– Kokį patiekalą ruošiate geriausiai?
– Virėjas iš manęs nekoks. Bet, sakyčiau, makaronus, nes tai labai paprasta.
– Kada pastarąjį kartą buvote įsiutęs?
– Negaliu pasakyti.
