Klaipėdiečio dirbtuvėse, naudojant „Ford Fiesta MK7“ kėbulą, baigiamas konstruoti specialiai ralio-kroso kovoms skirtas bolidas, atitinkantis FIA Europos ir pasaulio ralio-kroso „Supercars“ klasės standartus, o techninėmis charakteristikomis prilygsiantis superautomobiliams.
Keletą pastarųjų metų po Senojo žemyno trasas Pauliaus gainioto savadarbio „Ford Focus“ variklis generavo 565 AG galią ir įspūdingą 840 Nm maksimalų sukimo momentą, leidusių 100 km/val. greitį pasiekti tik akimirksniu lėčiau nei per 2 sekundes. Palyginimui galima paminėti, kad „Lamborghini Aventador“ iki simbolinės 100 km/val. žymos spurtuoja per 2,9 sek., monstrinis „Ferrari LaFerrari“ – per 2,8 sek., hibridinis superautomobilis „Porsche 918 Spyder“ – per 2,5 sek., o „Bugatti Veyron“ – per 2,4 sek.
„Patys greičiausi FIA „World RX“ ralio-kroso čempionato automobiliai iš „RX Supercars“ klasės startuodami sugeba „sutilpti“ į 2 sekundes. Mes esam labai arti tokio rezultato, todėl dar šiek tiek padirbėję su transmisija ir pakabos reguliavimu tikimės džiaugtis panašia naujosios „Ford Fiesta MK7“ dinamika. Kita vertus, pirmieji mūsų bandymai pažiūrėti, kaip atrodome greta ralio-kroso senbuvių „Rallycross Challenge Europe“ lenktynėse spalio mėnesį Belgijoje parodė, kad technikos ir jos reguliavimo skirtumai nuo mums įprasto automobilių kroso yra kur kas didesni, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio“, – pripažino P. Pleskovas.
Technikos ir jos reguliavimo skirtumai nuo mums įprasto automobilių kroso yra kur kas didesni, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio
Sportininko teigimu, labai daug ką aukštyn kojom verčia ralio-kroso trasų specifika, kai daugiau nei 50 proc. distancijos driekiasi asfaltu, o kita – kietai suplūktu žvyru. Dėl šios priežasties „kovinės“ mašinos pakabos ir transmisijos nustatymai turėtų būti savotiškas kompromisų tarp žiedinių ir kroso lenktynių rinkinys. Jei krose bemaž visus posūkius greičiausiai įveikti galima privertus automobilį slysti šonu, tai ant asfalto toks vairavimo stilius tinka nebent norint sulaukti ovacijų žiūrovų tribūnose, bet ne siekiant laimėti lenktynes.
„Per keletą pastarųjų mėnesių surinkom tikrai nemažai informacijos apie ralio-kroso „virtuvę“, tačiau klausimų vis dar turim gerokai daugiau nei atsakymų. Tarkim kokio perdavimo skaičiaus krumpliaračių poras parinkti, kad būtų optimaliai išnaudojamos variklio galimybės? Ką daryti su reduktoriais ir blokiruotėmis, kad jie atlaikytų kur kas didesnes apkrovas važiuojant asfaltine trasos dalimi ir automobilis būtų valdomas bei neslystų šonu? Kokio kietumo-minkštumo turėtų būti amortizatoriai ir spyruoklės? Kokie ratų geometrijos nustatymo parametrai? Kaip reguliavimus keisti važiuojant per lietų? Kokia prošvaisa geriausia?
Panašių galvosūkių yra kiekviename žingsnyje, todėl jau dabar aišku, kad teks daug eksperimentuoti ir mokytis, konsultuotis su senbuviais RX specialistais-inžinieriais. Juo labiau, kad turint kuklų biudžetą ir erdvės klaidoms nėra daug“, – pasakojo TSK „Baltijos autosportas“ lenktynininkas.
Šiuo metu naujasis Pauliaus „žaislas“ jau baigia įgauti automobilio išvaizdą – svarbiausi kėbulo konstravimo darbai baigti, variklis, pavarų dėžė ir važiuoklė paruošti bandymams. Optimistinis klaipėdiečių planas – 2017-ųjų kovą surengti treniruočių stovyklą kurioje nors Austrijos ar Vengrijos trasoje, nes Lietuvoje tokiu laiku oro sąlygos treniruotėms nebūna palankios.
Oficialus Europos ralio-kroso čempionato startas bus duotas balandį Barselonoje. Vėliau lenktynės (jos rengiamos drauge su FIA „World RX“ pasaulio ralio kroso čempionato etapais) vyks Švedijoje, Norvegijoje, Prancūzijoje ir Latvijoje. Taip pat Paulius svarsto galimybę sudalyvauti jei ne visuose, tai bent keliuose „Rallycross Challenge Europe“ taurės etapuose bei, jei nesipins varžybų grafikai – „paerzinti“ autokroso dalyvius Europos autokroso čempionato etape Vilkyčiuose.
