Jau septintąjį kartą šiame ralyje startuosiantis, dvi pirmosios vietos nugalėtojo taures turintis, Karolis Raišys neslepia: jam džiugu, kad po tiek metų kalbėjimo apie vingrius keliukus Alpėse, adrenaliną ir azartą stengiantis išlaikyti reikiamą vidutinį greitį, įdomiausius ir rečiausius istorinius automobilius ir komandas, besivaržančias dėl nugalėtojo titulo, pagaliau ir Lietuvoje susirinko būrys tų, kurie nori išbandyti savo jėgas šiame ralyje.
K. Raišys ir O. Meilūnas ralyje startuos su 1961 m. laidos „Jaguar MKII“ automobiliu, kuris ekipažą jau buvo atvežęs į pergales. Kitų dviejų ekipažų automobiliai kiek jaunesni: ralyje debiutuosiantis A. Vaitekūno ir P. Beniušio „Volkswagen Karmann Ghia“ modelis pagamintas 1974-aisiais, o T. Vitkevičius ir F. Krivickij varžysis su „Saab 96 V4“, kuris pagamintas 1978 metais.
Įgyvendina tėvų svajones
Pasakodami, kaip ryžosi startuoti istoriniame Monte Karlo ralyje, A. Vaitekūnas ir P. Beniušis prisižino: jiedu pusbroliai, o abiejų tėvai – šalyje gerai žinomi automobilių sporto meistrai.
„Nuo vaikystės kiekviename giminės susiėjime girdėdavome, kad būtų gerai važiuoti šiame ralyje. Ėmėm ir nusprendėm, kad reikia tą svajonę įgyvendinti“, – pasakoja A. Vaitekūnas.
Pasiruošimas buvo pradėtas ir kruopščiai iš pagrindų paruošiant „Volkswagen Karmann Ghia“, ir treniruojantis įvairiuose istoriniuose raliuose ir Lietuvoje, ir užsienyje. Paskutiniame ralyje Lenkijoje ekipažui sekėsi ganėtinai gerai, jiedu užėmė 5-ąją vietą. Tai, ir kad varžytis teko su komandomis, kurios lenktyniauja ir istoriniame Monte Karlo ralyje, duetui įpūtė drąsos į šiųmetes varžybas Alpėse važiuoti išsikėlus ambicingą tikslą pademonstruoti jėgas.
Tam komanda turi ne tik palydą, bet ir, pavyzdžiui, žvalgus. Kadangi ralio taisyklės leidžia prieš startą greičio ruože patikrinti paprastu automobiliu, kokia kelio danga laukia, būtent tą komanda ir rengiasi daryti, kad pasirinktų kuo geriau esamas sąlygas atitinkančias padangas. Jos, sako šturmano kėdėje sėdėsiantis P. Beniušis, labai svarbi kelio į gerą rezultatą dalis.
Pasiruošimo dalimi tapo ir treniruotės Lietuvos žiedinių lenktynių trasoje – Kačerginės „Nemuno žiede“. A. Vaitekūnas neslėpė, jog netikėtai prasidėjusi galinga žiema tik pagerino sąlygas ruošiantis tiems sniegingiems ir ledu padengtiems greičio ruožams Alpėse.
Sukrėtimas prieš pat startą
T. Vitkevičiaus ir F. Krivickij pavardės lietuviams, sekantiems varžybų su istoriniais automobiliais eigą, gerai žinomos. Nepaisant to, iki svajonės išsipildymo – starto istoriniame Monte Karlo ralyje – prireikė nemažai metų.
T. Vitkevičius pasakoja, kad dar 1995 metais lankėsi Monake ir, pamatęs ten esančią legendinę lenktynių trasą, garsiai pasvajojo, jog norėtų joje kada nors pavažiuoti. Pirmasis bandymas tą padaryti buvo tik 2022 m., kai Monako automobilių klubas, organizuojantis istorinį ralį, surengė klasikinių automobilių varžybas, vedančias dalimi tų trasų, kurias tenka įveikti Monte Karlo ralio dalyviams. T. Vitkevičius ir F. Krivickij tada į šias išvažiavo ne kuo kitu, bet „kupriuku“ ZAZ 965.
„Paragavome gal 30% to, kas laukia tikrajame Monte Karle“, – apibendrino T. Vitkevičius.
Kadangi istorinio ralio taisyklėse griežtai nurodoma, jog startuoti jame galima tik su ta technika, kuri išties kadaise dalyvavo ralyje, „kupriukas“ varžyboms nebetiko. 2022 m. pabaigoje T. Vitkevičius įsigijo „Saab 96 V4“, kurį iki pat paskutinių akimirkų ruošė laukiančiam iššūkiui.
Visgi nutiko tai, kas nebuvo planuota. Likus porai savaičių iki starto Monte Karlo ralyje, bendrovė, tvarkiusi „Saab“ variklį, pareiškė, kad šis – niekam tikęs ir varžybų neįveiks.
„Sudrebėjo viskas: pasiruošimas, svajonės, darbas įdėtas. Tikrai žinia išmušė iš vėžių“, – neslepia pašnekovas.
Tačiau pasiduoti ekipažas nė nemąstė. Greitai įsigiję variklį iš Olandijos, patikėjo šį į automobilį sumontuoti jau kitai bendrovei. „Saab“ važiuoja, bet komanda planuoja dar vieną testą: nori juo per 24 valandas nuvažiuoti 1000 kilometrų ir pasitikrinti, ar išties automobilio „širdis“ atlaikys Monte Karlo ralio perkrovas.
Vietoj treniruočių – į Dakaro ralį
Kol kiti ekipažai ruošė automobilius, treniravosi, skaitė kelio knygas, K. Raišio ir O. Meilūno komanda laiką leido kitaip. Užuot treniravęsis važiuoti sniegu, K. Raišys sekė lietuvių pasirodymus Saudo Arabijos smėlynuose vykusiame Dakaro ralyje.
„Aš jaučiuosi pasiruošęs Monte Karlo raliui visada, kiekvieną rytą. Tad čia buvo proga įnešti kitokių spalvų ir emocijų, nes, neslėpsiu, kad ir kokio grožio tos Alpės yra, akis jau buvo tikrai pripratusi. Dakaro ralis buvo lyg kavos pupelė skoniams nuplauti“, – pasakoja „Automuziejaus“ ambasadorius.
Žinoma, juokiasi jis, tai nereiškia, kad visi darbai buvo nustumti į šalį: „Jaguar“ techniškai raliui ir laukiančiam beveik 3 tūkst. km iššūkiui paruoštas, o šturmano kėdėje sėdėsiantis O. Meilūnas turėjo laiko įsigilinti į pasikeitusias istorinio ralio taisykles ir pasimokyti šturmano darbo iš naujo.
„Galbūt kai kuriems ekipažams Monte Karlo ralis buvo per lengvas, tad taisyklės šiemet griežtesnės, nebebus galima naudotis moderniais navigacijos prietaisais“, – kalba O. Meilūnas.
Kiekvienam dalyviui ralio organizatoriai leidžia turėti specialų navigacijos prietaisą, kuriame privaloma visam ralio laikotarpiui užblokuoti galimybę sinchronizuoti buvimo vietą pagal GPS signalą. Kad teisėjams būtų lengviau pastebėti, ar visi dalyviai laikosi taisyklių, šio įrenginio ekranas, kai draudžiama funkcija užblokuota, iš tolo šviečia kita spalva.
Be to, kaskart startuojant teks nusisegti išmanius laikrodžius, iš kišenių išsitraukti išmanius telefonus, planšetes ir kompiuterius paslėpti į specialų voką, kuris bus užplombuojamas ir vėl atidaromas pasiekus finišą.
Startas iš skirtingų vietų
Visi trys Lietuvos ekipažai startuoja vasario 1-ąją, tačiau starto vietos – skirtingos. Pavyzdžiui, A. Vaitekūnas ir P. Beniušis startuos iš Vokietijos, Bad Homburgo miesto. T. Vitkevičius ir F. Krivickij bei K. Raišys ir O. Meilūnas vasario 1-ąją startuos iš Milano Italijoje.
Tokia tradicija – istorinė ralio detalė, mat kai jis buvo surengtas pirmąsyk, 1911-aisiais, jame buvo leidžiama dalyvauti kasdieniais automobiliais žmonėms iš įvairiausių miestų. Pagal pasirinkto miesto nuostolį nuo finišo taško, organizatoriai skyrė dalyviams taškus. Pavyzdžiui, 1931-aisiais pirmąsyk Monte Karlo ralyje dalyvavę lietuviai startavo iš Karaliaučiaus, vėliau buvo ne vienas startas iš Talino Estijoje. Ši tradicija išlaikyta iki pat šių laikų ir, pavyzdžiui, šiemet dalyviai iš Glazgo, Škotijos, startuos viena diena anksčiau nei Lietuvos ekipažai – sausio 31-ąją.
Iš viso 26-ajame istoriniame Monte Karlo ralyje dalyvaus 237 ekipažai. Vasario 1-ąją startavę lietuviai finišą ralyje pasieks vasario 7-ąją.
