Tradiciškai pirmasis Lietuvos ralio čempionato etapas vyksta paskutinįjį sausio savaitgalį Utenos ir Molėtų apylinkėse. Tačiau jam ruoštis pradedama ankstyvą rudenį ir minėtos teritorijos apžiūrimos dar tuomet, kai sportininkai nė nebūna užbaigę ralio sezono.
„Winter Rally“ direktorius Ramūnas Kliunka pasakojo, jog pirmiausia yra apibrėžiama teritorija aplink miestą, kuriame vyks pats renginys. Pasirenkamas maždaug 50 km spindulys – taip sportininkams nesusidaro ilgi nuotoliai iki greičio ruožų. Nors šie atstumai yra reglamentuojami Lietuvos automobilių sporto federacijos (LASF), tačiau ir patys organizatoriai siekia sudaryti kuo optimalesnius maršrutus, jog būtų saugoma lenktynininkų technika, mažiau diltų padangos.
Kitas etapas – nagrinėjamas numatytos teritorijos žemėlapis. Ieškomi miško keliukai, žvyrkeliai ar net vos besimatančios vėžios. Kitaip tariant, tinka įvairūs keliai, kuriuose nėra paklota asfalto danga. Žiemos privalumas, kaip teigė organizatoriai, – pašalo sukaustyti keliai ralio metu nėra gadinami. Esant minusinei temperatūrai keliai netgi sutvirtėja, tad net ir prastesnės būklės keliukai žiemą tampa puikiais greičio ruožais.
Tačiau tai ne vieninteliai kriterijai įsimintinam greičio ruožui. Kad sportininkams reikėtų įrodyti savo meistriškumą, o žiūrovai pamatytų įspūdingas ralio akimirkas, pirmojoje (žemėlapių) stadijoje svarbu ne tik kelio danga, bet ir techniški posūkiai, tramplinai.
Žemėlapyje pažymėjus galimas trasas, vykstama jų apžiūrėti. Šių kelionių metu, kurios nusitęsia ir po kelis tūkstančius kilometrų, tikrinami keliai: žiūrima, ar jų neužkerta tvoros, ar jie nėra pažliugę, ar nesitęsia per pievas ir pan. Tokių kelionių gali būti 5–7, o kiekvienos metu nuvažiuojama apie 500–600 km.
R.Kliunka pasakojo, jog tokioms kelionėms jie visada atsakingai pasiruošia, važiuoja visureigiu, kad neužklimptų rudens nulytuose keliuose. Tačiau yra buvę atvejų, kuomet ir jiems nepavyko nuo to išsisukti.
Patikrinus kelius, pasirenkami geriausi, visus kriterijus atitinkantys 7–25 km ilgio maršrutai, kurie turi praeiti dar vieną išbandymą – automobilių sporto specialisto įvertinimą. Tik išgirdus juo nuomonę ir, jeigu to prireikia, pakoregavus greičio ruožus, jie galutiniai atsiduria oficialiuose dokumentuose – Kelio knygoje ir Saugos plane. Šie dokumentai yra nagrinėjami LASF komiteto, kuriam suteikus leidimą, galima rengti varžybas.
R.Kliunka teigė, jog labai svarbu nuolat stebėti kelius, kuriais bus lenktyniaujama, – kad šaltų gruntas ir kelias būtų lygus, reguliariai valomas sniegas. Artėjant renginiui pasirūpinama žiūrovų saugumu: atitinkamu atstumu aptveriamos trasos, sudedama nuo 1500 iki 2000 kuolų, ant kurių laikosi saugos juostos. Renginio dienomis tvarką prižiūri ir žiūrovų saugumu rūpinasi saugos darbuotojai, kurių viename greičio ruože būna net iki 70.
Pirmojo Lietuvos čempionato etapo organizatoriai atskleidžia, jog vieno greičio ruožo sudarymo (nuo trasų suradimo iki leidimų gavimo ir paruošimo raliui) kaina gali siekti net 10–15 tūkst. eurų, t. y. dvigubai brangiau nei visa tai įgyvendinti šiltuoju metų laiku.
Tačiau „Winter Rally“ nelieka skolingas nei sportininkams, nei žiūrovams: jo metu išvystomas didesnis greitis nei vasarą, yra palankios galimybės naktiniams greičio ruožams, o dviejų dienų lenktynes vainikuoja nemokamas koncertas Utenoje.
Pirmasis Lietuvos ralio čempionatas „Winter Rally“ vyks Utenos ir Molėtų apylinkėse 2019 m. sausio 25–26 dienomis. Bilietus įsigyti ir daugiau informacijos apie renginį rasti galite oficialioje organizatoriaus svetainėje.
