Tarp prašymą pasirašiusių yra ir greičiausi Lietuvos ralistai – Vytautas Švedas, Ramūnas Čapkauskas, Vaidotas Žala, Martynas Samsonas, Mindaugas Varža, Giedrius Notkus ir kiti. Juos supykdė 2017 metų Lietuvos ralio čempionato reglamentas, kuris buvo parengtas neva ignoruojant sportininkų nuomonę.
Svarbiausias 2017 metų reglamento pokytis – suteikiamas prioritetas tarptautinių automobilių klasėms, kaip R5, R4, WRC ir kitoms, bei sumažinamos nacionalinių klasių galimybės. Būtent nacionalinei L8 klasei parengtais automobiliais lenktyniauja anksčiau paminėti sportininkai.
Lenktynininkams užkliuvo ir ralio kalendorius, kuriame neliko vietos šiemet populiarumo sulaukusiam Žemaitijos raliui (tomis pačiomis dienomis būtų rengiamas sugrįžtantis Vilniaus ralis), taip pat buvo atsisakyta bendro etapo su latviais, tačiau numatyta dviejų bendrų etapų su lenkais galimybė.
Kas yra įskaita, o kas – klasė?
Siekiant geriau suprasti, dėl ko kilo nesutarimai tarp ralistų, reikėtų paaiškinti dvi sąvokas: klasė ir įskaita. Į klases skirstomi automobiliai: pavyzdžiui, R5 priskiriami 1,6 l darbinio tūrio variklį su turbina turintys ir keturiais ratais varomi gamyklose paruošti sportiniai automobiliai, tokie kaip „Škoda Fabia R5“, „Ford Fiesta R5“ ir kt.
L8 – nacionalinė klasė, kurioje dalyvauja nuo 2 iki 3,5 l apskaičiuoto darbinio tūrio variklius turintys keturiais ratais varomi automobiliai. Apskaičiuotas darbinis tūris yra gaunamas tikrąjį variklio darbinį tūrį padauginus iš koeficiento: jeigu oro pripūtimas standartinis, tuomet koeficiento nėra, tačiau jeigu oras benzininiam varikliui įpučiamas turbokompresoriumi, koeficientas – 1,7. Jeigu dyzeliniam varikliui – 1,5 ir t.t. Populiariausi Lietuvos automobilio ralio čempionato L8 klasėje yra „Mitsubishi Lancer Evolution“ automobiliai, turintys 2,0 l darbinio tūrio benzininius variklius su turbokompresoriais (koeficientas 1,7).
Vienoje įskaitoje varžosi kelių klasių automobiliai. Pagal parengtą 2017 reglamentą, būtų formuojama R5 įskaita, kurioje dalyvautų R5, R4, R5LT, „Super 2000“ ir RRC klasių automobiliai.
Antrojoje įskaitoje, pavadintoje N4, varžytųsi N4 ir N4LT klasėms priskiriami automobiliai. Šios įskaitos buvimas taip pat kvestionuojamas, kadangi N4 klasės automobiliai yra nebegaminami ir pamažu nykstantys.
Trečioji įskaita – 4WD, į kurią sutraukiami keturiais ratais varomi automobiliai: visi iš R4 ir N4 įskaitų bei L8, A8 ir WRC automobiliai.
Kur čia problema? 2017 metais L8 įskaitos automobilį turintis vairuotojas ant Lietuvos čempionato apdovanojimų pakylos galėtų užlipti tik aplenkęs WRC, R5 bei kitų klasių automobilius, kurie laikomi kur kas greitesniais. Ralistai reikalauja grąžinti 2016 metų reglamentą, tačiau... Jame į vieną įskaitą taip pat yra sutraukti R4, R5, L8 ir kiti greičiausi keturiais ratais varomi automobiliai. Skirtumas iš esmės vienintelis – 2017 metais toje pačioje įskaitoje leidžiama varžytis WRC automobiliams su pasibaigusia homologacija.
Dviem ratais varomų automobilių įskaitose pakeitimų daugiau – čia viena populiariausių L9 klasių, 2016 metais turėjusi atskirą įskaitą, 2017 metais numatyta prijungti prie 2WD įskaitos kartu su R2, R3T, A7 ir kitomis tarptautinėmis automobilių klasėmis.
Ralistams tokia situacija ne prie širdies, tačiau ralio komiteto pirmininkas Maris Simsonas, taip pat organizuojantis „300 lakes rally“ bei kitąmet norintis apsiimti Vilniaus ralio organizavimą, aiškino, kad tarptautinių klasių automobiliais važiuojantiems sportininkams turi būti teikiamas prioritetas, nes jie yra ateitis ir su su tokiais automobiliais galima dalyvauti varžybose užsienyje, o „lietuviškų“ L8, L9 ir kitų klasių modeliai gali būti naudojami tik Lietuvos čempionate.
„Nacionalinės klasės turi gyvuoti tiek, kiek bus jų automobilių. Reglamente niekur neužsimenama apie tai, kad nacionalinės klasės naikinamos. Techniniai reglamentai nacionalinėms (L) klasėms liko tie patys. Jos turi būti, tačiau prioritetas yra skiriamas tarptautinių klasių automobiliams: jos turi turėti šiltnamio sąlygas, kad žmonės, investuojantys daugiau, turėtų paskatinimą“, – susitikimo metu kalbėjo M.Simsonas.
Kodėl tuomet L8 automobilius turintys V.Švedas ir kiti nepersėda į tarptautines R5? Atsakymas paprastas – kaina. Bazinė automobilio kaina ir eksploatacija skiriasi tris ar keturis kartus: jeigu kilometras greičio ruože su L8 automobiliu kainuoja apie 30 eurų, tai su R5 – apie 100.
Jeigu kilometras greičio ruože su L8 automobiliu kainuoja apie 30 eurų, tai su R5 – apie 100.
Kita vertus, šiandien R5 klasės ir WRC automobilių Lietuvoje yra 2. „Škoda Fabia R5“ vairuoja Martynas Samuitis su Ramūnu Šaučikovu, „Subaru Impreza WRC“ – Benediktas Vanagas su Greta Germanavičiūte. Tad net ir palikus nepakeistą 2017 metų reglamentą, L8 klasės dalyviai praktiškai varžytųsi tik tarpusavyje. Nebent į ralio etapus atvažiuotų daug sportininkų iš kitų valstybių su WRC ar R5 automobiliais, tačiau pastarųjų metų patirtis rodo, kad tai – sunkiai tikėtina.
Kiti reglamento sprendimai
Nors sportininkai daugiausiai kvestionavo būtent naujų įskaitų sukūrimą ir esamų panaikinimą, 2017 metų ralio reglamente yra ir daugiau pokyčių.
Vienas pagrindinių – į ralio įskaitą grįžta WRC automobiliai, kurių homologacija pasibaigusi.
Taip pat atsiranda padangų ribojimas: vienas automobilis galės sunaudoti ne daugiau 8 padangų viename Lietuvos ralio čempionato etape. Kaip teigė M.Simsonas, tai daroma siekiant mažinti kaštus visiems dalyviams ir suvienodinti galimybes.
Daug diskusijų turėtų susilaukti leidimas degalus pildyti tik komercinėse degalinėse. Taip gerokai apribojamos bioetanolį (E85) naudojančių automobilių galimybės, nes visoje Lietuvoje tėra vos keliolika tokia rūšimi prekiaujančių degalinių. Ne itin lengvesnė situacija būtų ir ieškant A98 degalų papildymo, nes raliai paprastai nevyksta didžiuosiuose miestuose, o rajonuose nedaug degalinių gali pasigirti didesne parduodamų produktų įvairove.
M.Simsonas pabrėžė, kad tokiais sprendimais siekiama padaryti viską centralizuotai: tiek degalų, tiek padangų tiekimą. Tai ne tik gerokai sumažintų sportininkų kaštus, bet ir padėtų atsikratyti dalies rūpesčių. Tačiau kokiu būdu kelios dešimtys automobilių turės per labai trumpą laiką apsisukti vienoje degalinėje, bus aišku tik prieš pirmąjį Lietuvos ralio čempionato etapą.
Įvesta prievolė visiems Lietuvos ralio čempionato dalyviams turėti FIA homologuotą galvos įtvirtinimo sistemą (FHR – „Frontal Head Restraint“).
Taip pat detaliau paaiškinta apie sportininkų draudimą: šio suma turi būti ne mažesnė nei 1 500 Eur ir apimti draudimą mirties, traumų bei nedarbingumo/invalidumo atveju. Dalyvio draudimo polise taip pat privalo būti įrašas, jog šis galioja automobilių sporto treniruočių ir varžybų metu.
Susitikimas – be vaisių
Kaip susitikimo metu ne kartą pabrėžė LASF generalinė sekretorė Renata Burbulienė, daugelis pokyčių yra naudingi, tad vertėtų diskutuoti tik apie naujo reglamento korekcijas – tą būtina padaryti kuo greičiau, o ralio komiteto likimą palikti ateičiai.
Tačiau susivienijusios ralistų grupelės nuomonė buvo kitokia: pirma, ralio komitetas turi pasitraukti, o kitus dalykus aptarti galima tik po to. M. Varža netgi pagrasino, kad dalis sportininkų pasiryžę boikotuoti pirmus du Lietuvos ralio čempionato etapus, jeigu nebus priimti jų norimi sprendimai.
Komiteto pirmininkas M.Simsonas vengė kalbėti apie atsistatydinimą, nes kartu su prieš porą metų išrinktu ralio komitetu turi viziją, kaip Lietuvos ralis atrodys po kelerių metų, ir siekia ją įgyvendinti. Oficialiai pirmininkas nušalintas gali būti LASF narių suvažiavimo metu, kuris vyks tik kovo pabaigoje.
Nesulaukę M.Simsono pasitraukimo, ralistai nevargino liežuvio kalbėdami apie kitus jų norimus pokyčius. Išreiškę didelį pasitikėjimą LASF prezidentu Romu Austinsku ir generaline sekretore R.Burbuliene, greičiausi ralio lenktynininkai pareiškė besitikintys jų sprendimų. R.Austinskas savo ruožtu pažymėjo, jog jo, kaip prezidento, galios tokiam sprendimui yra nepakankamos.
Lenktynininkai ir LASF atstovai susitikimą paliko iš esmės nieko nenusprendę, o tik porą valandų padiskutavę ir pasidaliję nuomonėmis.
Ralio komiteto pirmininko vieta yra viena iš nepastoviausių Lietuvos automobilių sporto federacijoje. Nors 2015 metų kovo mėnesį vykusio LASF tikrųjų narių suvažiavimo metu M.Simsonas beveik vienbalsiai (33 balsai už ir 1 prieš) buvo patvirtintas ralio komiteto pirmininku, praėjus mažiau nei dvejiems metams iš jo jau reikalaujama atsistatydinimo. Ralio komiteto pirmininkas, nors yra renkamas 4 metų kadencijai, tokio ilgo laiko neišbūna: nuo 2011 iki 2015 m. kovo mėnesių pirmininko pareigose spėjo pabuvoti Ričardas Abelkis, Ramūnas Šaučikovas, Rolandas Dovidaitis ir Gintaras Kaminskas.
Pirmasis Lietuvos ralio čempionato etapas „Halls Winter Rally“ vyks paskutinį sausio savaitgalį – iki jo dar 6 savaitės.
Papildyta. Trečiadienį R.Austinskas ralio dalyvius informavo, kad M.Simsonas trauksis iš ralio komiteto pirmininko pareigų, o jo vietą iki LASF tikrųjų narių susirinkimo 2017-ųjų kovo mėnesį užims vienas iš LASF tarybos narių.
