Įtemptame „Autoplius Fast Lap“ tvarkaraštyje įsispraudusių „Rally Fast“ lenktynių principas nebuvo matytas ne tik Lietuvoje, bet ir aplinkinėse valstybėse.
Sportininkai startavo iš stovimų pozicijų ir turėjo apvažiuoti penkis „Nemuno žiedo“ ratus. Jie varžėsi tik ant asfalto dangos (panašu į žiedines lenktynes), tačiau turi pravažiuoti vieną papildomą „Joker“ ratą (ralio kroso elementas). „Joker“ rato įveikimo metu sutaupomos kelios sekundės, nei važiuojant tradicine trajektorija, tad pasirinkimas, kuriame rate jį įveikti, daro didelę įtaką galutiniam lenktynių rezultatui.
„Rally Fast“ dalyviai gerbėjams pažįstami tiek iš ralio, tiek iš žiedinių lenktynių. Tačiau jie lenktyniauja automobiliais, paruoštais ralio varžyboms: jie apauti žvyrui skirtomis padangomis, o pakaba sureguliuota minkštai ir duobėtai dangai.
Toks varžybų miksas masino žiūrovus ir jie neapsiriko. Starto pozicijas pasidalinę burtų keliu, lenktynininkai jau nuo pirmo posūkio kibo vienas kitam į atlapus, o dėl žiedinėms lenktynėms nesubalansuotų automobilių buvo priversti slidinėti po kiekvieno vairo pasukimo. Nors prieš lenktynes visi „Rally Fast“ dalyviai kalbėjo, kad tai bus labiau šou žiūrovams, tačiau sėdę prie sportinių automobilių vairų jie prisiminė ir kitą, ne mažiau svarbų tikslą – laimėti.
Lenktynėse, kuriose visi dalyviai prisiminė ne tik lenktyniavimo, bet ir drifto elementus, greičiausias buvo M.Samsonas. Antrą vietą užėmė Ramūnas Čapkauskas, o trečias liko Deividas Jocius. Tačiau jeigu reikėtų rinkti „publikos simpatiją“, čia apdovanojimas atitektų ketvirtam likusiam Giedriui Notkui – žiūrovų šūksnius po panevėžiečio slydimų ties „Ąžuolo“ posūkiu turbūt girdėjo visas už kelių kilometrų esantis Kačerginės miestelis.
