Praradimas atrodė toks skaudus ir didelis, kad net artimiausi bendražygiai patys kurį laiką buvo nugrimzdę į abejones, ar įmanoma išsaugoti tiek sportininkų, tiek ralio gerbėjų pagarbą pelniusias lenktynes be jas ant savo pečių vežusio Tomo.
„Apsispręsti buvo labai sunku. Tomas pats buvo pelnęs sporto meistro vardą – matęs ralį iš visų įmanomų pusių, todėl labai gerai žinojo kas yra kokybiškos lenktynės. Mes – „Kelmės ASK“ žmonės – lyg ir visą laiką buvome greta, kibdavome į paruošiamuosius darbus kai tik jis sudėliodavo lenktynių eskizą, tačiau viena yra įveikti ralio organizavimo maratoną sėdint ant galinės sėdynės ir visai kas kita persikrausčius į vairuotojo darbo vietą.
Abejones, ar mes vieni pavešime, stiprino suvokimas, kad ralis nėra žaidimas. Ne veltui pilotai patys juokauja, kad „ralis ne šachmatai – čia galvot reikia“. Organizatorių klaidos iš tiesų gali sukelti grėsmę lenktynėse startuojančių atletų sveikatai, nekalbant apie pačius automobilius“, – sunkiausią savo gyvenimo vasarą prisimena Ingrida Savickienė.
„Kelmės ASK“ vadovė atvirauja, kad jei ne antrą dešimtmetį gyvuojančio mūsų klubo senbuvių palaikymas, „Rally Žemaitija“ greičiausiai būtų tapęs istorija. Didžiausia atrama tapo žmonės, kuriuos Tomas buvo užkrėtęs ralio bacila. Antai Edvinas Vašteris, perėmė su greičio ruožų dėlionėmis susijusius rūpesčius. Į automobilių sporto pasaulį Tomo atvestas Artūras Dzevintauskas tapo vienu didžiausių pagalbininkų sprendžiant tas problemas, kurioms tiesiog fiziškai pritrūksta laiko.
„Ralio šauktiniais tapo bemaž visa mūsų giminė, su sese Reneta Breiviene artėjant startui labai dažnai iki paryčių dėliodavom įvairias organizacines detales, o Simona Breivytė per visus šiuos metus užaugo iki puikiai lenktynių virtuvę ir teisėjų darbą išmanančia specialiste ir didžiąja pagalbininke . Dar paaiškėjo, kad iš ties turime didelį būrį labai geranoriškų ir iniciatyvių draugų. Su visų jų pagalba lenktynės Kelmėje ne tik išliko bet ir padarė šiokį tokį kokybinį šuolį“, – šypsosi Ingrida.
Naujoji „Rally Žemaitija“ architektė taip pat prisipažįsta prieš penkerius metus tapusi uoliausia LASF pateikiamų Lietuvos ralio čempionato etapuose dirbančių komisarų bei stebėtojų ataskaitų skaitytoja. Nors jose nėra konkrečių „sėkmės receptų“, o tik gana abstraktūs vertinimai ar renginys atitinka „normas“, analizuojant šiuos dokumentus, bendraujant su pačiais ralio meistrais bei komandų vadovais, ir netgi stebint diskusijas socialiniuose tinkluose, galima pakankamai aiškiai užčiuopti momentus, kurie leidžia kilsteli lenktynių kokybę bei neoficialius „reitingus“.
„Tarkim techninėje komisijoje dirbantys LASF pareigūnai pernai užsiminė kas yra „ideali“ jų darbo erdvė. T. y. angaras į kurį koviniai automobiliai galėtų pro vieną pusę įvažiuoti, o pro kitą išvažiuoti. Ir šiais metais mums pavyko rasti būtent tokią vietą, su galimybe organizuoti „vienos krypties eismą“ ir taip išvengti bereikalingos sumaišties. Viena ralio puošmenų ir tikrasis ekipažo meistriškumo išbandymas yra naktiniai greičio ruožai. Tačiau pastaraisiais metais juos įtraukus į varžybų programą susidurdavome su rimta saugos problema. Kaip taisyklė sutemus nurimsta vėjas ir jei tik mūsų regionas nebūna ragavęs pakankamo kiekio lietaus, greičio ruože net per dvi minutes nespėja išsisklaidyti sukilę milžiniški dulkių debesys.
Visiems išskyrus patį pirmąjį ekipažą matomumas būna katastrofiškai prastas. Bandėme situaciją suvaldyti prieš startą laistydami trasą, bet tai realiai beveik nieko nepakeitė, nes tada geresnes sąlygas turi gal 10 -15 rikiuotės pradžioje važiuojančių sportininkų. Labai greitai viršutinis žvyro sluoksnis prastumdomas į šalis ir kiti pilotai laistymo efekto iš esmės nejaučia.
Vadinasi mes ne tik verčiame sportininkus rizikuoti, bet užprogramuojame nevienodas sąlygas ir iškraipome sąžiningos sportinės kovos principus. Juk jei vienas ekipažas turi idealias sąlygas, o kitas – prieš save mato neperregimą dulkių sieną, to gali pakakti netgi galutiniams varžybų rezultatams. Todėl šiais metais sumanėm padaryti eksperimentą ir beveik 4 kilometrų ilgio naktinį greičio ruožą perkelti į Kelmės gatves. Nors sportininkai ir komfortiška jų savijauta mums buvo pats didžiausias prioritetas, visgi norisi sukurti kuo įspūdingesnę šventę miesto žmonėms, o tuo pačiu pagerbti Tomo atminimą.
Neabejoju, kad jis džiaugtųsi matydamas, kaip viskas evoliucionuoja “, – pasakoja I. Savickienė.
„Rally Žemaitija 2024“ vyks birželio 14 – 15 dienomis. Vienuoliktą kartą „Kelmės ASK“ komandos rengiamose lenktynėse sportininkų lauks 11 greičio ruožų, kurių bendras ilgis beveik 111 kilometrų.
