– Tačiau sakyti, kad, pvz., „Porsche“ dėl šių niuansų yra geriausias automobilis žiedinėse lenktynėse, turbūt negalima? Juk ir kiti automobiliai, pavyzdžiui, BMW, turi kitų privalumų?
– Taip, yra tam tikrų niuansų. Aš nieko neturiu prieš BMW – aš pats kasdien vairuoju BMW, kadangi negaliu sau leisti „Porsche“.
Išnaudojant visas gerąsias „Porsche“ savybes, juo galima važiuoti greičiau.
BMW turi žiauriai gerą pasukamumą. Į posūkį įlėkti gali bet kokiu greičiu, mašina vis tiek pasuks. Vienas niuansas – labai lengva užpakalinė ašis, tad jeigu akceleratoriaus per daug, ją gali „nunešti“.
Nėra taip, kad „čia yra gerai“, o „čia yra blogai“. Tiesiog kitoks skirtingų automobilių valdymas. Tačiau išnaudojant visas gerąsias „Porsche“ savybes, juo galima važiuoti greičiau.
– Pereikim prie važiavimo. Ką pats mėgstate labiau – važiavimą sausa ar šlapia danga?
– Mėgstu labiau šlapią dangą. Per lietų prasideda interpretacijos. Man kartais pasidaro nuobodu važiuoti taip pat – kai sausa, yra vieno milimetro tikslumu apskaičiuota trajektorija ir turi tiesiog važiuoti ja, „štampuoti“ ratus ir tas ilgainiui pasidaro nuobodu.
Kai lyja, keičiasi danga – vienur daugiau vandens, kitur mažiau. Keičiasi trajektorija, turi visada ieškoti mažiau slidžios dangos. Žinau daug vairuotojų, kuriems lietus nepatinka. O man nėra skirtumo, kokia danga važiuoti, tad turiu šiokį tokį pranašumą.
– Kam teikiate pirmenybę – ilgų distancijų lenktynėms ar trumpoms varžyboms?
– Trumpoms, vienareikšmiškai. Kova vyksta trumpą laiką, bet labai arši, ir ten yra visas įdomumas. Ilgų distancijų lenktynėse labai daug dalykų dalyvauja – taktika, kiti vairuotojai. Gali kažkas kitas padaryti klaidą, dėl kurios lenktynės baigsis. Kai klaidą padarai pats, važiuodamas vienas, gali kaltinti tik save.
Man geriausia tada, kai sėdžiu prie vairo ir pamirštu visas komandines taktikas kaip degalų papildymą, vairuotojų ar ratų keitimą.
Ilgų distancijų lenktynėse reikia ilgą laiką turėti tą pačią komandą, su kuria būtum gerai pažįstamas. Netgi žmonių pasikeitimas komandoje lemia rezultatus. Čia labai daug veiksnių, o aš mėgstu atsiduoti tik vairavimui. Man geriausia tada, kai sėdžiu prie vairo ir pamirštu visas komandines taktikas kaip degalų papildymą, vairuotojų ar ratų keitimą ir t.t.
– 1000 km lenktynėse prieš kelerius metus dalyvavote dvejose komandose, vienose varžybose vairavote „Honda Civic“ ir BMW 3 – labai skirtingus automobilius. Kaip pavyksta taip greitai adaptuotis persėdant iš vienos mašinos į kitą?
– Sunku pasakyti. Atsisėdi ir persiorientuoji. Gal tai ateina su patirtimi – moki tiek su vienu, tiek su kitu automobiliu važiuoti ir gali greitai adaptuotis nuo priekiniais ratais iki užpakaliniais ratais varomos mašinos. Žinoma, reikia šiek tiek laiko viską perprasti, tačiau keli ratai ir adaptuojiesi.
– Dažnai treniruojatės?
– Šiaip, net ir nežinau. Nelabai dažnai – paprastai prieš varžybas organizuojame treniruotes ir tiek. Kartais su draugais nuvažiuojame, prasukame trasoje kelis ratus, tai net nežinau, ar čia galima vadinti treniruote, kur važiuoji be kombinezono, tik šalmą užsimovęs.
Kartais važiuoju visada, kai tik turiu laisvo laiko, ir lenktynėse dalyvauju.
