– Kaip vertini praėjusį Žemaitijos ralį?
– Turint galvoje, kad šis ralis buvo organizuojamas pirmą kartą, vertinu patenkinamai. Pavyzdžiui, pirmasis „300 lakes“ ralis man buvo gerokai baisesnis – buvo daug mašinų laužymo, tyčiojimosi iš sportininkų ir ralio formato buvo nevykęs. Gana žemas renginio bendras lygis, organizatorių, kai kurių teisėjų kompetencijos stoka yra tiesioginis ir dėsningas dabartinės situacijos automobilių sporte rezultatas. Išgyvename labai didelę krizę, pirmiausia moralinę. Per pastaruosius kelerius metus Lietuvos autosporte ne kartą buvo pamintos ne tik moralės normos, bet ir teisėtumas, ką rodo 5 iš eilės teismuose LASF pralaimėtos bylos.Manau, kad kilęs ažiotažas yra daugiau ne dėl paties renginio, o dėl užkulisinių žaidimų, intrigų ir kai kurių sportininkų netinkamų poelgių.
– Kaip vertini ralio „Žemaitija 2012“ formatą?
– Mano akimis, ralio formatas nevykęs. Aš esu dinamiškos varžybų eigos šalininkas, ypač patinka karuselės principu vykstančios vienos dienos varžybos, kai be didelių pertraukų gali su malonumu visą dėmesį skirti lenktynėms, o ne galvoti, kaip tas kelias valandas tarp greičio ruožų užmušti laiką.
 |
| GAZAS.LT nuotr./Rokas Lipeikis/Inga Lipeikytė, „Mitsubishi Lancer Evo VIII“ |
Gaila, kad kai kurie nekompetentingi ir dažniausiai ne ten, kur reikia, ambicijas rodantys ralio komiteto nariai organizatoriui net varžybų išvakarėse labai neatsakingai kaišiojo pagalius į ratus, savanaudiškai interpretuodami ralio taisykles, matyt, daugiau galvodami apie artėjančius ralio komiteto pirmininko rinkimus, o ne apie ralį, nes užkulisiuose jau senokai sklandė kalbos apie galimą perversmą ralio komitete.
Dėl to buvo skubotai keičiamas varžybų formatas ir paankstintas pirmojo greičio ruožo starto laikas. Tokios nesąmonės man dar neteko matyti per visus dalyvavimo varžybose metus. Kai kurie žiūrovai, nusipirkę bilietus, buvo priblokšti, kai skelbtu laiku nuvykę į pirmą greičio ruožą pamatė, kad dalis lyderių jau pravažiavę...
– Ar reikėjo prieštaringai vertinamo 3–4 greičio ruožo kroso trasoje?
– Tikrai nereikėjo. Trasa buvo netinkama lenktyniauti ralio automobiliais, dėl ko jie stipriai nukentėjo, be reikalo buvo „nužudyta“ apie 200 ralio padangų, kurių viena, priklausomai nuo gamintojo, kainuoja iki 1400 litų. O žiūrovų toje vietoje tebuvo ne daugiau kaip 200...
– Kaip vertini Vytauto Švedo ir Aleksandro Šemeto situaciją?
– Švedui ir Šemetui pagal ralio taisykles buvo skirta 5 minučių bauda, atsižvelgiant į uždarame parke rato keitimui sugaištą laiką. Dėl sunkiai suprantamų priežasčių, paskelbus preliminarius ralio rezultatus, protokole šios baudos buvo stebuklingai pradingusios. Tai sukėlė pagrįstą sportininkų nepasitenkinimą, buvo parašyti 3 protestai ir teisėjai, po išsamios aplinkybių, sportininkų argumentų ir taisyklių analizės, buvo priversti atstatyti paskirtas ir stebuklingai pradingusias baudas. Tai sukėlė Vytauto Švedo sunkiai paaiškinamą isteriją ir labai negarbingus išpuolius prieš ralio dalyvius, rėmėjus. Tokie dalykai yra netoleruotini ir reikėtų imtis visų būtinų priemonių, kad ateityje tai nepasikartotų.
– Kaip manai, ar atsistatydinę dviejų komitetų pirmininkai pasielgė teisingai, kad prisiėmė atsakomybę?
– Nelabai tikiu kalbomis, kad atsistatydino dėl šios priežasties. SVO komiteto veikla ir kompetencija tikrai kėlė labai daug klausimų ir pastaruoju metu varžybose kildavo labai pavojingų situacijų.
Ralio komitete, kuris dirbo gal ir ne ypač gerai, bet užtikrino tam tikrą stabilumą ir veiklos tęstinumą, toks skubotas perversmas man kelia abejonių, nes per savaitę ralio bendruomenė nelabai sugebės tinkamai įvertinti, išdiskutuoti situaciją ir pateikti rimtą kandidatų į ralio komitetą ir pirmininkus sąrašą. Toks skubėjimas gali pridaryti didelės žalos ir taip graudžioje situacijoje. Mano manymu, tai panašiau į nelabai atsakingą bandymą išsirinkti kažkam parankesnį ar labiau tinkamą ralio komiteto pirmininką, daug negalvojant apie galimas tokio skuboto ir neapgalvoto žingsnio pasekmes.
– Kaip vertini automobilių sporto padėtį Lietuvoje šiuo metu ir LASF veiklą?
– Per pastaruosius metus nesutarimai, kelios teismuose LASF pralaimėtos bylos, ekonominė krizė ir kitos priežastys lėmė, kad autosporto situacija stipriai pablogėjo. Labai jaučiasi sumažėjęs žiniasklaidos ir žiūrovų susidomėjimas. Sporto bendruomenė dar labiau suskaldyta ir praradusi pasitikėjimą. Kai kurių žmonių neveiklumas, abejingumas, nekompetencija, veidmainiškumas, gebėjimas įžūliai meluoti į akis man kelia didelį susirūpinimą ir pasibjaurėjimą. Tikiuosi, kad jau esame pačiame dugne ir laikas bandyti kapstytis iš to liūno, nes žemiau vargu ar yra kur kristi.
– Turi savo požiūrį į garsiuosius teismų maratonus, tačiau iki šiol viešai apie tai kalbėdavai nedaug.
– Mano manymu, visi konfliktai kilo dėl po perversmo atėjusios LASF valdžios nekompetencijos, neteisėtų veiksmų, nesiskaitymo su kai kuriais sportininkais. Kai kurie LASF nariai turėtų prisiimti už tai atsakomybę. Visų pralaimėtų bylų pagrindas yra naujos vadovybės nekompetencija, nenoras kalbėtis su oponentais ir net jų nuomonės neišklausymas.
Buvo bandoma vadovautis buldozerio principu – visus, priešingą nuomonę reiškiančius, paprasčiausiai nušluoti.
Pavyzdžiui, įvykdžius perversmą, praėjus savaitei po suvažiavimo naujosios valdžios pastangomis iš Lietuvos ralio čempionato etapo mane paprasčiausiai pašalino. Per dvylika metų nesu praleidęs nė vieno ralio čempionato etapo, o po tų lenktynių buvau tiesiog išbrauktas iš protokolų...
Varžybose teisėjavę suomis ir latvis pakraupo dėl tokio ciniško poelgio ir daugiausia jų pastangų dėka atsiradau protokole, bet kažkodėl visai kitoje klasėje, negu buvau užsiregistravęs. Mano pavardė atsirado toje klasėje, kuri po perversmo buvo sukurta iš esmės vienam dalyviui, kitus prikalbinus joje dalyvauti. Teko imtis visų teisinių priemonių tokiai savivalei sustabdyti. Galų gale iššvaisčius marias laiko ir lėšų pavyko pasiekti, kad ši savivalė galų gale baigtųsi. Kai kurie žmonės visgi atsitokėjo ir suvokė, ką padarė.
