Karolis Raišys ir Ignas Daunoravičius 6-ajame „Dakar Classic“ etape užėmė 3 vietą, tai jiems leido iš 7-os pozicijos bendroje įskaitoje tarp 85 varžybas tęsiančių ekipažų pakilti į 6-ą vietą ir sumažino atotrūkį iki lyderių penketuko. Tai – neįtikėtinas pasiekimas, žinant šio ekipažo istoriją ir skeptišką požiūrį į juos prieš startą.
Karolis Dakare nusprendė dalyvauti paskutinę minutę. Nelengvą darbininko karjerą Švedijoje išgyvenęs, parūdijęs 1978 metų gamybos „Land Rover 109 Station Wagon“ buvo pradėtas ardyti ir ruošti sunkiausiam dykumų maratonui vos mėnuo prieš išplaukiant laivu į Saudo Arabiją.
Paskutinėmis akimirkomis prie K.Raišio prisijungė ir, kaip pasirodo, talentingas navigatorius bei geras meistras Ignas Daunoravičius.
Vyrai į „Dakar Classic“ išvažiavo netestuotu automobiliu be techninio palaikymo. Tačiau jau pirmomis dienomis jie nustebino ne tik kitus, bet ir save.
„Aš vis dar negaliu patikėti, kaip šis „Defenderis“ važiuoja. V8 variklis burzgia nuostabiai, traukia, senukas valdosi, gerai stovi ant kelio ir lipa per kopas. Jį žiauriai smagu vairuoti“, – net ir po sudėtingos savaitės atsidžiaugti automobiliu negali K.Raišys.
„Defender“ per visą lenktyniavimo savaitę parodė tik vieną kaprizą, kurį ekipažas išsprendė kaip tikri pankai. Prieš pat vieno greičio ruožo finišą nutrūko akseleratoriaus trosas.
„Mašina nevažiuoja, galvoju, ką daryti, bet Ignas staigiai iššoko iš mašinos, palindo po variklio dangčiu ir pats ranka pradėjo tampyti akseleratorių, tai taip ir finišavome paskutinius gal 400 metrų.
Aš žiūrėjau į kelią išlindęs per šoninį langą ir galvojau, ką daryti, kaip Igno nenumesti nuo važiuojančio automobilio, bet gi tada supratau, kad jis pats ir valdo akseleratorių, tai jei jam toks greitis tinka, tai viskas gerai“, – kaip visuomet, su gera nuotaika istorijas pasakoja Karolis.
Ekipažui tokia problema kainavo vos minutę, vėliau pervažiavime Ignas sutvarkė problemą per kelias minutes ir ekipažas atsipirko palyginti, nedidele bauda.
Natūralu, kad beveik pusę amžiaus pragyvenęs „Defender“ senolis su lingėmis važiuoklėje nebus toks greitas, kaip 1998 metų „Nissan“ su modernia nepriklausoma važiuokle ir sportiniais amortizatoriais. Tad klasikinių automobilių raliai vyksta kiek kitokiu principu.
Dalyviai važiuoja ne laikui, nes, natūralu, naujesni ir modernesni bus greitesni už seniausius, o organizatorių nustatytu vidutiniu greičiu.
Pavyzdžiui, jie turi naviguoti trasa ir visą ją pravažiuoti 90 km/val. greičiu. Ar tiesioji, ar posūkis, ar plynas laukas, ar kopos, reikia palaikyti organizatorių užduotą vidutinį greitį, kuris skiriasi pagal automobilio amžiaus grupes.
Taktika ten, kur sudėtinga, važiuoti lėtai, o kur lygu – paspausti ir prisivyti laiką, netinka, nes teisėjai matuoja dalyvių greitį keliasdešimt kartų per greičio ruožą jiems nežinomuose taškuose. Į nustatytą tašką atvažiavai keliomis sekundėmis per greitai arba per lėtai – dalijami baudos taškai. Laimi tas, kuris surenka mažiausiai baudos taškų.
Toks pats principas taikomas ir navigavimo rungtyse, kur „Classic“ dalyviai turi rasti kelią tik pagal senovinę, popierinę kelio knygą. Už paklydimus dalijami baudos taškai.
Šiose lenktynėse sudėtingu paviršiumi reikia važiuoti itin tiksliai, ir surinkti kuo mažiau taškų. Karolis Raišys ir Ignas Daunoravičius mato, kad kai kuriuose ruožuose jie gali varžytis net ir prieš gerokai modernesnius automobilius, tad jų tikslas – stengtis ir toliau kilti pozicijomis aukštyn.
Po 6 etapų „Ovoko Racing“ komanda, surinkusi 773 baudos taškus, yra klasifikuojama 6-oje pozicijoje bendroje įskaitoje. Nuo 7-os vietos jie yra atsiplėšę 202 taškais, o iki 5-os jiems reikia atkovoti 74 taškus. Lyderiai, ispanai „Factorytub“, turi 454 taškus.
