– Kas tave atvedė į automobilių sportą?
– Aistra automobilių sportui mūsų šeimoje gyvuoja jau ne vieną dešimtmetį. Automobiliais ir kartingais bei jų technika labai domėjosi mano senelis, vėliau tėtis ir jo brolis. Kartu su jais dalyvaudavau įvairiuose šios sporto šakos renginiuose ir varžybose. Būtent dėl šios priežasties, dar būdamas vaikas pats sėdau už kartingo vairo.
Pirmas mano važiavimas uždarame kartodrome, kuomet teko varžytis su vyresniais už mane lenktynininkais, atnešė man antrą vietą. Po šio laimėjimo, tuometinio sporto klubo „Greičio ruožas“ prezidentas S. Mirošničenko įžvelgė manyje talentą ir potencialą, sugebėjimą greitai įveikti trasas. Tada ir prasidėjo mano, kaip profesionalaus lenktynininko karjera.
– Kokia automobilių sporto šaka užsiimi šiuo metu?
– Šiuo metu pirmenybę teikiu kartingų sportui, nes ši sritis man arčiausiai širdies. Tai rodo ir mano pasiekimai. Stengiuosi motyvuoti jaunąją kartą siekti geriausių rezultatų, nepasiduoti ir kovoti dėl pergalių aukščiausio lygmens varžybose. Žinoma, automobilių sporto taip pat nepamirštu. Šį sezoną esu suplanavęs dalyvauti „ENEOS 1006km“ ir „BEC“ 4 valandų lenktynėse.
– Ką manai apie kartingų padėtį Lietuvos automobilių sporte? Gal turi idėjų, ką būtų galima patobulinti, kad susidomėjimas šia sporto šaka augtų?
Lietuvoje ne tik kartingų, bet ir visas automobilių sportas vis labiau populiarėja, pavyzdžiui, kasmet pajūryje vyksta tarptautinio lygmens žiedinės lenktynės
– Norint, kad žmonių susidomėjimas tam tikra sporto šaka augtų, visada turi būti sportininkų, kurie savo pergalėmis garsintų ne tik patį sportą, bet ir šalį. Deja, norint pasiekti svarbius laimėjimus, reikia turėti geras sąlygas, kurios leistų atsakingai ruoštis varžyboms. Noriu pasidžiaugti, kad Lietuvoje ne tik kartingų, bet ir visas automobilių sportas vis labiau populiarėja, pavyzdžiui, kasmet pajūryje vyksta tarptautinio lygmens žiedinės lenktynės, kurios pritraukia vis daugiau dalyvių ir žiūrovų, atsidaro vis daugiau kartodromų, kuriuose žmonės gali ne tik smagiai praleisti laiką, bet ir sudalyvauti mėgėjiškose varžybose ar Lietuvos čempionatuose. Gaila, bet Lietuvoje turime šiai sporto šakai nepalankius orus.
Viliuosi, kad laikui bėgant Lietuvoje atsiras vis daugiau entuziastų, kurie plės infrastruktūrą šalyje, sugebės motyvuoti žmones ir siekti pergalių.
– Kokias savybes tau išugdė autosportas?
– Didžiąją laiko dalį skirdamas šiai sporto šakai išmokau disciplinos, įgavau ištvermės, ryžto. Labiausiai vertinu save už tai, kad gebu nepasiduoti. Ši savybė labai svarbi, ypač jei nesiseka – net startuodamas paskutinėje vietoje per lemtingas varžybas, visgi gali užlipti ir ant aukščiausio pakylos laiptelio.
– Kaip kovoji su įtampa, patiriama varžybų metu ar po jų?
– Galbūt tai skambės keistai, bet po daugiau nei 15 metų praleistų šiame sporte, prieš visas varžybas vis dar jaučiu didelę įtampą. Su ja kovoju labai paprastai – koncentruojuosi tik į pozityvias mintis ir galvoju tik apie pirmą vietą! Galiu drąsiai teigti, kad didžiausią įtampą jaučiu prieš pat varžybų startą, kuomet sėdėdamas kartinge ar automobilyje aplink save matau varžovus, kurie bando kelti spaudimą savo konkurentams. Tačiau, užsidegus žaliam šviesoforo signalui baimės nebelieka, varžovų nebematai ir orientuojiesi tik į važiavimą.
– Kiek laiko paprastai užtrunka pasiruošimas varžyboms?
– Tikrai negalėčiau tiksliai suskaičiuoti. Šis procesas, tikriausiai, vyksta kiekvieną dieną. Per varžybas turi būti pasirengęs tiek fiziškai, tiek psichologiškai, todėl kiekvieną dieną sportuoju, ugdau save kasdieninėje veikloje.
– Ar po varžybų nesunku vėl įprastai elgtis keliuose ir laikytis visų nurodytų eismo taisyklių?
– Varžybų metu pakankamai išsikraunu, tad sėdęs už savo automobilio vairo dažniausiai važiuoju ramiai, laikydamasis saugaus eismo taisyklių. Kartais atsitinka taip, kad paspaudžiu greičio pedalą stipriau, bet visada svarbu įvertinti savo jėgas ir riziką.
– Tavo nuomone, kiek procentų sėkmingo rezultato sudaro talentas, sunkus darbas ir aplinkybės?
– Gerą varžybų rezultatą lemia 50 proc. talento, 40 proc. atsakingo pasiruošimo ir 10 proc. sėkmės.
– Kokius lūkesčius esi sau išsikėlęs autosporte?
– Aš manau, kad kiekvienas profesionalus sportininkas išsikelia sau didžiausius tikslus, nes kitu atveju būtų sunku tobulėti, o ir karjera greitai baigtųsi. Aš taip pat prieš kiekvienas varžybas siekiu iškovoti 1 vietą. Noriu būti minimas šios sporto šakos istorijoje.
– Kas tave labiausiai motyvuoja siekti aukštumų?
– Būtent išsikelti aukščiausi tikslai ir noras būti geriausiu. Esu įsitikinęs, kad būtent pirmos vietos laimėtojai kuria istorijas ir būna prisiminti, o 2-oji ar 3-ioji vietos – vienadienė šventė. Esu idealistas, tad man svarbus geriausias rezultatas. Pats sau esu užsikėlęs kartelę, kurią kiekvieną dieną stengiuosi kilstelti dar aukščiau.
– Kokius didžiausius savo laimėjimus galėtum išskirti?
– Nors mano karjeroje laimėjimų buvo tikrai labai daug ir jie man visi svarbūs, bet keletą įsimintiniausių turiu. 2011 m. tapau „Rotax Euro challenge“ čempionu, 2012 metais m. „CIK-FIA“ KZ2 klasės Europos čempionu. Tais pačiais metais laimėjau vieno labiausiai prestižinių „WSK Euro“ serijos čempionatą. Pastarajame varžėsi stipriausios ir didžiausios pasaulio gamyklinės komandos ir lenktynininkai. Taip pat 2012 m. laimėjau prestižines lenktynes Las Vegase. 2013 m. iškovojau pirmą vietą pasaulio „Rotax Grand Finals“ varžybose.
– Kaip vertini savo praėjusį sezoną? Kokius tikslus esi išsikėlęs naujam?
– Praėjusį sezoną vertinu gerai, laimėjau nemažai varžybų. Svarbiausiose „Rotax Grand Finals“ pasaulio finalo varžybose kelias dienas sunkiai sekėsi, tačiau finaliniame važiavime buvau trečias. Apmaudu buvo tai, kad pasibaigus varžyboms sužinojau, jog gavau 10 sek. baudą, kuri mane „numušė“ į 12 vietą. Tačiau be pralaimėjimų nebūtų ir laimėjimų. Šį sezoną ruošiuosi užbaigti pergalėmis.
– Ar turi autoritetų, į kuriuos stengiesi būti panašus?
– Nuo vaikystės žaviuosi F-1 lenktynininku Michaeliu Schumacheriu. Automobilių sporto istorijoje ši asmenybė paliko daug svarbių ir įsimintinų pergalių.