„Formulės 1“ lenktynės yra griežtai apibrėžtos taisyklėmis ir techniniais reikalavimais. Pati Formulė šios automobilių sporto šakos pavadinime nurodo taisykles. Aišku, šiek tiek laisvės konstruktoriai turi ir bolidai tikrai nėra vienodi, bet fundamentalūs techniniai principai yra įtvirtinti labai griežtai. Pavyzdžiui, „Formulės 1“ bolidai neturi ABS ir dažnai blokuoja ratus. Ir degalų papildymas lenktynių metu jau seniai nėra leidžiamas. Ar žinote kodėl?
Turbūt nebūtų net jei taisyklės tai leistų – papildomas svoris, kurį sukurtų visų varomų ratų sistema, tikriausiai, nusvertų privalumus. „Formulė 1“ savo istoriją skaičiuoja nuo 1950-ųjų metų. Automobilių sporto viršūnėje varžėsi 8 visais ratais varomi bolidai, bet šiame straipsnyje paminėsime tik įsimintiniausius pavyzdžius.
Ne traktorius „Ferguson“
1961-ųjų „Ferguson P99“ buvo pirmasis visais ratais varomas bolidas „Formulės 1“ čempionatų istorijoje. Šis britiškas automobilis ir buvo sukurtas tam, kad populiarintų „Ferguson Research“ sukurtą keturių varomų ratų sistemą. „Fergusson“, kartu su kompanijos įkūrėju Harry Fergusonu, išgarsėjo dėl modernių traktorių, bet norėjo kurti ir praktiškus šeimyninius automobilius su keturiais varomais ratais.
„Ferguson P99“ buvo keistas bolidas. Visų pirma, jo variklis buvo priekyje – tiems laikams tai jau buvo neįprasta. Antra, variklis buvo šiek tiek paverstas ant šono, kad šalia jo tilptų velenas, perduodantis galią priekiniams ratams. Dėl tos pačios priežasties ir vairuotojo vieta P99 kabinoje yra arčiau dešinės pusės, ne visai per vidurį.
