Jis išvyko į Maroką, kur turėjo galimybę jau koviniu režimu išmėginti „Iveco“ sunkvežimį. „Skuba Team“ pilotas taip pat atskleidė ir būsimą tarptautinę ekipažo sudėtį.
Dakaro ekipažo šturmano vietoje išlieka Paulo Fiuza
Artėjančiame Dakaro ralyje į „Skuba Team“ sunkvežimį kartu su Vaidotu Žala sės ilgametis jo šturmanas, portugalas Paulo Fiuza.
Vaidotas Žala tvirtino, kad jį nudžiugino šturmano Paulo Fiuza apsisprendimas. Portugalas nedvejodamas sutiko papildyti „Skuba Team“ sudėtį. Jam lenktynės sunkvežimių kategorijoje taip pat nebus nauja patirtis, nes portugalas sunkvežimių įskaitoje pradėjo savo karjerą prieš daugiau nei 18 metų.
„Paulo labai greitai sutiko keisti profilį ir startuoti sunkvežimių kategorijoje. Kai skambinau Paulo, dvejojau, ar jis lengvai sutiks. Visgi tai yra visiškai kita transporto priemonė, o Paulo daugelį metų lenktyniavo automobiliais. Bet jis per 15 sekundžių patvirtino, kad tikrai norėtų dalyvauti kartu ir kad jam įdomus šis naujas iššūkis“, – sakė Vaidotas Žala.
Lenktynių mechaniku pasirinko jauną olandą
Vaidotas Žala neslėpė, kad kur kas didesnis iššūkis buvo ieškoti trečio komandos nario, nes sunkvežimyje labai svarbi yra lenktynių mechaniko pozicija. Šis ekipažo narys prižiūri sunkvežimio „gyvybinius organus“ ir padangų slėgį. Būtent tai aktualu važiuojant kintančiu paviršiumi ir ypač kopose. Beje, sunkvežimis yra viena iš dviejų transporto priemonių, kurios Dakare turi galimybę reguliuoti padangų slėgį iš vidaus. Galiausiai Vaidotas Žala apsisprendė, kad trečiasis komandos narys, kuriam bus patikėta inžinieriaus ir mechaniko misija – Nyderlandų atstovas Max van Grol.
„Norėjome pasirinkti žmogų, kuris puikiai žino sunkvežimio charakteristikas ir esant reikalui gali jį tvarkyti, puikiai išmano parametrus. Šituo klausimu padėjo de Rooy`aus komanda. Sukirtome rankomis su vienu iš jų mechanikų Maxu van Grolu. Jis – jaunas vyrukas, pats važiuoja ralio krose, puikiai jaučia dinamiką, bet ir tuo pačiudaugelį metų dirba su sunkvežimiais bei yra jų mechanikas. Jau po pirmos testų dienos galutinai apsisprendžiau, kad jis turėtų būti trečiasis mūsų ekipažo narys“, – kalbėjo „Skuba Team“ pilotas.
Sunkvežimio testai maloniai nustebino
Po „Iveco“ sunkvežimio testų Maroke Vaidotas Žala pasidalijo pirmaisiais įspūdžiais, kadangi iki tol dykumos sąlygomis jam šios kategorijos technikos išmėginti nėra tekę. Pasak lenktynininko, atsisėdęs prie sunkvežimio vairo jis rado panašumų ir su visureigiu, tačiau esminiai dalykai visgi skiriasi.
„Turėjome ir didžiulį kopų masyvą, ir daug išdžiūvusių upių su akmenimis, uolienomis. Taigi, gana kompaktiškoje erdvėje pavyko didelę sąlygų įvairovę. Pirmas įspūdis – džiuginantis. Sunkvežimio galimybės sugerti smūgius ir „suvalgyti“ akmenis, Kirsti trajektorijas, yra tikrai įspūdingos. Jei taip pabandytum važiuoti su automobiliu, tikrai kažkas sulūžtų arba kentėtų stuburai. Su sunkvežimiu galbūt daugiau vibracijų, šoninių kratymų, bet didžiausi smūgiai yra geriau sugeriami.
Didžiausias iššūkis buvo priprasti prie važiavimo kopomis ir iš esmės pakeisti savo vairavimo stilių. Nes su automobiliu kopose gali važiuoti praktiškai tiesiai, išlaikyti kryptį nepaisant kopų konfigūracijos. Tuo metu su sunkvežimiu, kuris sveria devynias tonas, jau reikia elgtis kiek kitaip. Jei jį kelsi tiesiai į kiekvieną kopą ir nuo jos nuleidinėsi, prarasi daug laiko. Visgi tai keturis kartus sunkesnis aparatas už visureigį. Čia jau reikia ieškoti sklandesnės trajektorijos, kuri paprastai nebūna trumpiausia.
Pirmą kartą išvažiavus į tas didžiąsias kopas buvo šiek tiek nerimo ir streso, kad nepaguldyčiau sunkvežimio ant šono. Bet po to pavyko adaptuotis. Labai nuramino antrasis važiavimas, kai šalia manęs atsisėdo Gerardo de Rooy`aus mechanikas, kuris sunkvežimių kategorijoje lenktyniauja 17 metų, yra laimėjęs Dakarą. Jis mane patikino, kad tempas geras, o greičio kopose reikia ieškoti palaipsniui, priprantant prie sunkvežimio. Tai man suteikė užtikrintumo, nes pačiam iš pradžių buvo sunku suprasti, koks yra realus mano greitis“, – teigė Vaidotas Žala.
Vaidotas Žala teigė, kad Maroke jo laukė ir alinantis karštis, siekiantis beveik 40 laipsnių. Kadangi sunkvežimyje nėra oro kondicionieriaus, testai nebuvo lengvi. Tačiau dėl to lenktynininkas galvos per daug nesuka – Dakaro raliui persikėlus iš Pietų Amerikos į Saudo Arabiją tokios temperatūros sausio mėnesį dažniausiai nebūna.
