Paprastai neskubant yra mažesnė tikimybė padaryti brangiai kainuojančių klaidų. Panašiai taip nutiko iš pirmo žvilgsnio pajėgesnei Švedijos nacionalinei ledo ritulio rinktinei, kuri tiesiog palūžo prieš visas pirmenybes metodiškai, tiksliai, tačiau kartu ir galingai žaidusius suomius, kurie varžovus nušlavė efektyviai kontratakuodami. Tačiau šis straipsnis ne apie ledo ritulį – juk galų gale jame dėl pergalės varžosi vos dvi komandos, o apie savaitgalį praūžusį ir gausų dalyvių būrį sutraukusį Talsio ralį Latvijoje, kuriame nugalėjo Vytauto Švedo ir Žilvino Sakalausko ekipažas.
Vytauto Pilkausko nuotr./Talsio ralio akimirka |
Sakydamas „nugalėjo“ nedaug suklysiu – su N4 klasės automobiliu pavyti nors ir lėtokai, tačiau stabiliai su „Ford Focus WRC“ važiavusį Georgą Grossą vargu ar įmanoma. „Mitsubishi Lancer Evolution“ yra lenktynėms paruoštas gatvės automobilis, o WRC – grynakraujis lenktynininkas, kuriuo kasdien lakstydamas miesto gatvėmis atrodysi mažų mažiausiai keistai.
Tiesa, buvo tokių, kurie bandė aplenkti WRC. Tai tituluotas Jari Ketomaa. Beje šiam lenktynininkui tai daryti neblogai sekėsi, tačiau matome, kuo šios pastangos baigėsi – kone 34 kilometrus siekusiame greičio ruože keturiskart (!) Suomijos ralio čempionas pradūrė padangą ir buvo priverstas tenkintis vos devintąja vieta absoliučioje įskaitoje.
Nors skandinavas toli gražu ne vienintelis būryje lenktynininkų, kuriuos nuskriaudė paskutinis „BTA Rally Talsi“ išbandymas. Septyniolika ir daugiau minučių ištisos, maksimalios koncentracijos pareikalavęs ruožas gerokai „pakratė“ iki tol jau spėjusią nusistovėti lyderių tvarką, o pirmąjį dešimtuką pakeitė neatpažįstamai. Būtent pirmajam dešimtukui, kuriam tenka didžiausias ralio auditorijos dėmesys, ir skirsime daugiausia dėmesio.
Iki tol ralio lyderiu tebebuvo G.Grossas, tačiau jam ant kulnų mynė J.Ketomaa. Pastarasis į Latviją atvyko ne nuotykių ieškoti – geriau ralio virtuvę išmanantys žinojo, kad suomio vairuojamas dešimtosios kartos „Mitsubishi Lancer Evolution“ ne toks , kokius jau praktiškai įpratome matyti dėl į juos persėdusių Lietuvos ir Latvijos čempionato lyderių. N4 automobiliams pradėjus stiprokai atsilikti nuo „Super 2000“ technikos, FIA susizgribo ir uždegė žalią šviesą sukurti atskirą kategoriją, galinčią „vaikytis“ greituosius, tačiau kalnus pinigų kainuojančius „superdutūkstantukus“. Ši kategorija pavadinta R4 ir balandžio mėnesį oficialiai leista naudoti lenktynėse.
Anglų kompanija „MML Sports“ – ta pati, kurios kontrolinį akcijų paketą dar 2009-ųjų balandį įsigijo latviai, ilgai netruko ir paruošė dešimt tokių automobilių, vieną kurių Talsyje vairavo J.Ketomaa. Palengvintas šešiasdešimčia kilogramų ir aprūpintas smagiau besisukančiu varikliu, raudonasis „Mitsubishi“ pirmąją dieną netgi pirmavo, o antrąją iki paskutiniojo greičio ruožo tebepretendavo į pergalę. Lenkdamas vieną iš dviejų ralyje startavusių WRC automobilių („Mitsubishi Lancer WRC“, vairuojamą Raimondo Kisielio – aut.past.), artimiausią N4 klasės persekiotoją lenkė apie 40 sekundžių. Išoriškai „Mitsubishi Lancer R4“ niekuo nesiskyrė nuo silpnesniosios savo versijos.
Mato Valiulio nuotr./Talsio ralio akimirkos |
Kadangi ėriuku dešimtosios kartos „evoliucijos“ vadinti liežuvis neapsiverčia, R4 buvo it liūtas vilko kailyje – panašiai kaip garsiame filme „Vilko brolija“.
Pirmosios vietos iš „vilkų“ klasės atstovų iki lemiamo greičio ruožo trapia persvara ilgą laiką įsikibęs laikėsi Andžio Neikšano ir Peterio Dzirkalo ekipažas, vairavęs „Mitsubishi Lancer Evo X“. Laikytis sekėsi neblogai, nes latvis ilgą laiką pirmavo. Tačiau šiam ant kulnų mynė prieš savaitę Talino ralyje nugalėję ir motyvacijos kupini Janis Vorobjovas su Guntaru Zicanu, už kurio atsilikę vos po kelias sekundes buvo du lietuviški ekipažai: Deividas Jocius su Gediminu Žliubu ir Vytautas Švedas su Žilvinu Sakalausku. Tiesa, čia dar reikia pridurti, jog D.Jociaus „Evo IX“ techniškai „kilstelėtas“ nuo N iki A grupės, todėl jo tiesioginiais varžovais buvo tokie lenktynininkai kaip G.Grossas, J.Ketomaa, R.Kisielis ir kiti. Tačiau pakelkite ranką, kuris ralio metu išties seka, kokiose klasėse važiuoja dalyviai?
Mato Valiulio nuotr./Talsio ralio akimirkos |
Kiek toliau iš lietuvių važiavo Ramūno Čapkausko, Benedikto Vanago ir Dominyko Butvilo ekipažai. Beje, pastarieji ir be dešimtojo greičio ruožo turėjo užtektinai bėdų, todėl važiavo neįprastai žemose sau pozicijose. Tačiau svarbiausia, kad tebevažiavo – po šeštojo greičio ruožo jau nebematėme Martyno Samuičio, kuriuo ekipažą pavedė automobilio turbina, po aštuntojo – Vaidoto Žalos, o pirmąją dieną dėl gedimų ginklus buvo priversti sudėti ir Martynas Samsonas bei Gintautas Šlepikas. Buvo ir užsiregistravusių, tačiau nestartavusių ralyje iš viso – vienas tokių Aras Kalėda.
Tiesa, nesėkmė nesėkmei nelygu – tai akimirkos iš Aigaro Celmo ekipažo klaidos tiesiai prieš pirmojo greičio ruožo finišą:
33,88 kilometrai progų išbarstyti brangių sekundžių
Lemiamame Latvijos ir Baltijos šalių ralio čempionatų etape „BTA Rally Talsi 2011“ greičio ruože turėjo būti sudėlioti visi taškai ant „i“. Po ilgo ir varginančio važiavimo jį laimėjo ir ralyje pirmąją vietą pelnė G.Grossas. Ar šioje vietoje tinka žodis „nugalėjo“ – diskutuotinas klausimas, nes išskyrus R.Kisielį paprasčiausiai nebuvo ką nugalėti, o ir šio automobilis finiše nebepasirodė dėl avarijos. A.Neikšanui besikėsinant atimti trečiąją vietą ralio absoliučioje įskaitoje, R.Kisielis nulėkė nuo kelio ir rimtai apgadino automobilio pakabą.
Kaip ir minėjau anksčiau, J.Ketomaa sustabdė pradurta padanga, kainavusi jam daugiau nei tris minutes laiko. Nesėkmė jį su šturmanu Mika Stenbergu nusmukdė į devintąją vietą ir greičiausiai būtų nusmukdžiusi dar giliau, jei ne kitus lenktynininkus ištikęs likimas. Paradoksalu, tačiau net praradęs tiek laiko ekipažas liko antroje pozicijoje „A Plus“ įskaitoje – tai padaryti padėjo ne tik anksčiau susikrauta persvara, bet ir varžovų nesėkmės.
Pats A.Neikšanas ralį baigė tik šešioliktas, kuris gausiame nelaimėlių būtyje nebuvo išskirtinis – pradūrė padangą. Kiek labiau pasisekė J.Vorobjovui, kuris matyt ratą prakirto arčiau finišo, todėl prarado kur kas mažiau laiko nei, tarkime, A.Neikšanas.
Skaudžiai paskutinysis ruožas atsiliepė ir D.Jociaus ekipažui, kuris vieną iš posūkių bandė įveikti per greitai ir užstrigo šalikelėje. Praėjo nemažai laiko, kol lenktynininkus išvadavo aplink susirinkę žiūrovai ir šie galėjo tęsti lenktynes.
Baigiant visais ratais varomus automobilius vairavusiųjų ekipažų temą – kalbant apie „Super 2000“ techniką – Talsio ralyje buvo ir tokios. „Škoda Fabia S2000“ vairavo švedas Peras-Arne Saavas, kuriam stenogramą skaitė šturmanas Karlas-Olofas Lexe. Nors Švedijos ralio čempionate šis ekipažas pernai liko tik devintas, tačiau įrodė, kad gali būti greitas. Nugalėję viename iš čempionato etapų galutinėje rikiuotėje tokią žemą vietą užėmė dėl nestabilaus važiavimo. Net ir šių metų čempionate po dviejų etapų jie teturi vieną tašką.
Talsio ralyje švedai dideliu tempu, deja, nepasižymėjo – geriausias rezultatas buvo tryliktoji pozicija paskutiniajame greičio ruože. Visgi kortas sumaišė jau pirmasis ruožas, kurio metu lenktynininkai turėjo akivaizdžių problemų ir čia nugalėjusiam J.Ketomaa pralaimėjo net 3 minutes ir 40 sekundžių.
Antra dalis: 2WD
Atskirai verta išskirti 2WD įskaitos nugalėtoją. Galima pajuokauti, kad čia nugalėjo ekipažas, kurį matė ar bent pastebėjo retas į ralį atvykęs žiūrovas. Vos 68 starto numerį turėję švedai Danielis Ernstedtas su šturmanu Marcusu Sundthu, vairavę baltą niekuo neišskirtinę „Seat Ibiza“ tiesiog ėmė ir nugalėjo, už nugaros palikdami likusius įskaitos dalyvius. Įdomumo dėlei galite pabandyti paieškoti šio ekipažo nuotraukų – užduotis ne tokia lengva, kokia atrodo iš pirmo žvilgsnio. Įdomu ir tai, kad švedai į 2WD lyderių poziciją užkopė ne per varžovų avarijas, sugedusius variklius ar kiauras padangas – jie ir pirmąją dieną buvo pirmi, gražioje kovoje aplenkę egzotišką „FIAT 124“ vairavusį Andrį Dambį bei latvių „Dovilą Čiutelę“ – Ivo Kilpį su „Toyota Corolla“.
Vytauto Pilkausko nuotr./Talsio ralio akimirka |
Tiesa, gali atsirasti prieštaraujančių ir teigiančių, kad ralio metu matė kur kas greitesnį „Renault Clio“, vairuojamą esto Priito Ollino. Ir taip teigiantys nesuklys – pilkas „Clio“ išties varomas dviem ratais, tačiau pagal kiek keistoką šių metų latvių ralio čempionato reglamentą A grupės automobiliai tarsi sukrauti į vieną lentyną, pavadintą „A plus“. Ir nesvarbu, ar vairuoji WRC, R4 ar sąlyginai lėtą A7 klasės automobilį, koks ir buvo minėtasis „Clio“.
Vis dėlto natūralu, kad lietuviams labiausiai rūpi ne švedai ar estai, o jų tautiečiai. Trečias 2WD įskaitoje liko lietuvių Vytauto Baranausko ir Mindaugo Čepulio ekipažas. Šie lietuviai tame pačiame ralyje antrąkart paliudijo patarlės „neskubėk ir būsi pirmas“ teisingumą. Persėdęs į „Renault Clio“ Vytautas dar neatskleidė viso greičio potencialo, kurį įgijo prieš kelis metus džiugindamas mus savo rezultatais pasaulinėje „Fiesta Sporting Trophy“ serijoje. Visgi trečioji vieta finišavus už esto Markuso Abramo ir už ją pelnyti taškai suteikė V.Baranauskui galimybę iškopti į Latvijos ralio čempionato 2WD įskaitos lyderio poziciją. Turėdamas 27 taškus, jis septyniais lenkia latvį Ralfą Sirmacį, kuriam Talsio ralis baigėsi subyrėjus automobilio pavarų dėžei. Jei lietuvis ir toliau demonstruos tokius gerus rezultatus, jis turi realių šansų pakartoti Roko Kvaraciejaus pernai metų pasiekimą – tapti Latvijos ralio čempionu.
Ar nieko nepasigedome?
Pabaigai galima pasvarstyti, ko trūko čempionų raliu tituluojamam Talsio raliui. Iš organizacinės pusės priekaištų lyg ir nebuvo girdėti – Raimundo Strokšo kompanija išties pasistengė suorganizuodama patrauklų ir kokybišką renginį, į kurį įjungė keletą smulkesnių renginukų. Šie tarpusavyje sudarė sąlygas kur kas turiningiau praleisti laiką – pavyzdžiui, stebėdamas ralį kartu galėjai stebėti galiūnų varžybas, o atvykęs į serviso zoną išbandyti save kartingų trasoje ar virtualiame ralio simuliatoriuje. Oras taip pat buvo lyg pagal užsakymą – savaitę prieš ralį protarpiais prognozavę lietų, vėliau sinoptikai užtikrino, kad jo nebus. Lietus trasas palaistė tik penktadienį – dieną prieš ralio startą, tokiu būdu sumažindamas dulkių kiekį.
Vytauto Pilkausko nuotr./Talsio ralio akimirka |
Tačiau kalbant apie dalyvių parką labiausiai trūko esto Otto Tanako ekipažo. Lenktynininkas būtų ne tik „davęs vaizdų“, bet ir leidęs praktiškai įsitikinti, kuris automobilis Talsio žvyrkeliuose visgi greitesnis: „Super 2000“ ar R4. Dabar galima buvo remtis nebent G.Grosso etalonu – dabar žinome, kad tiek O.Tanakas, tiek J.Ketomaa su šiuo ekipažu važiuoja apylygiai.
O.Tanako ekipažas be kita ko yra mėgstamas žiūrovų – efektingas esto važiavimas kartu yra ir efektyvus – pasiekia puikių rezultatų ir skirtingai nei, tarkime, Evgenijus Novikovas, po finišo automobilį palieka tebevažiuojantį.
Žinoma, nebuvo nei Rusijos čempiono Andrejaus Žigunovo, nekalbant apie kokį Juha Salo, o ir norvegas Sveinungas Biellvedtas neblizgėjo, tačiau O.Tanako dalyvavimas būtų buvęs tarsi trūkstamas elementas, užpildęs kolekciją.
Bet kokiu atveju, džiugu, kad ralio organizavimas Baltijos šalyse nenustoja tobulėjęs tokiu būdu propaguodamas visų mūsų mylimą sportą ir keldamas jo lygmenį.