Apie reikalavimus turėti lenktynėse budintį ugniagesių automobilį, legalius ir nelegalius dalykus pakalbėsime kiek vėliau. Dabar pasukime galvas ir pagalvokime, ar užsidegus „Honda Integra“ automobiliui varžybų organizatoriai ir teisėjai padarė viską ką galėjo, kad išsaugotų ne vieną tūkstantį litų kainuojantį automobilį.
Praktinė dalis
Nesupraskite manęs neteisingai, lenktynininko saugumas – prioritetas numeris vienas, todėl esu įsitikinęs, kad teisėjai būtų padarę viską, jei pavojus būtų kilęs žmogui. Tačiau liepsnojo „tik“ automobilis, visi aplinkiniai žmonės – lenktynininkas, fotografai, teisėjai ir t.t. – buvo saugūs. Bet ir automobilis, būkime atviri, yra vertas gelbėjimo. Keliasdešimt tūkstančių, ypač esant tokiai „gerai“ autosporto padėčiai Lietuvoje, yra dideli pinigai kiekvienam.
Su dvidešimt dviem gesintuvais buvo galima nuveikti gerokai daugiau.
Taigi, grįžkime į lenktynių trasą. Pro starto finišo tiesiąją pravažiuoja liepsnojantis automobilis. Už 500 metrų, pasak vairuotojo, išsijungus varikliui, automobilis sustoja ant žolės. Techniškai, skilo variklio karteris ir alyva pateko ant išmetimo sistemos. Liepsna, jau automobiliui stovint, pasiekė kuro baką. Pasidarė, kaip sako lenktynių organizatoriai savo naujame reklaminiame siužete, „labai karšta“.
Ar buvo teisingas lenktynių vadovų sprendimas negesinti šalikelėje stovinčio lenktyninio automobilio?. Patikslinsiu – gesinti reiškia dėti visas pastangas, kad automobilis būtų užgesintas, o ne pabandom išpurkšti vieną gesintuvą, dabar kitą, vėliau dar kitą. Kodėl nebuvo priimtas sprendimas panaudoti visus 22 naujus, tvarkingus, užpildytus miltelinius gesintuvus? Taip jų nebuvo šalia, tačiau trijų kilometrų ilgio trasoje ir tolimiausias kampas nėra „trys valandos kelio“. Na, spręskite patys.
Primenu, automobilis degė penkiolika minučių. Dyzeliniu aštuoniasdešimtaisiais pagamintu golfuku buvo galima aplėkti visą trasą, susirinkti visus gesintuvus ir paplušėti iš peties gesinant nelemtą „Honda“ automobilį.
Įdomioji dalis
Ant oficialios varžybų lentos buvo trasos planas, kuriame nurodyta, kad „Mini žiedo“ lenktynių metu trasoje budi du ugniagesių ekipažai. Melas. Šį popiergalį, kaip atminimą, namo išsivežė sudegusio automobilio šeimininkas. Kas žino, gal kokiuose teismo rūmuose jis bus ištrauktas...
 |
| GAZAS.LT skaitytojo nuotr./Trasos planas „Mini žiedo“ lenktynių metu. Pažymėti du ugniagesių ekipažai |
Meluoti, sako, negražu. Prezidentai dėl to netenka postų, sportininkai aukso medalių, o dauguma – garbės. Mano akyse, šių lenktynių organizatoriai neteko visos pagarbos. Juk vieną kartą jau susimovė. O gal derėtų padengti lenktyninio automobilio nuostolius? Juk ugniagesiams įvykio vietoje atsidūrus per minutę, būtų pavykę išsaugoti bent jau brangų variklį ir kitus po variklio dangčiu esančius agregatus?
Viena aišku – organizatorius nesijaučia kaltas, nes liepsnojančios „Honda“ nuotraukas naudoja kitų varžybų reklaminiame klipe. Ar man vienam atrodo, kad tai yra visiška pajuoka? Kas būtų – pastuksenkime tris kart į medį – jei liepsnos būtų nusinešę lenktynininko gyvybę? Dar geresnė reklama?
Teorinė dalis
Dabar pereikime prie įdomiosios dalies – dokumentų. Po mano sukurtu straipsniu apie liepsnas ir „Honda“, o taip pat ir „Facebook“ mirga marga komentarai – kodėl trasoje nebuvo ugniagesių gelbėtojų automobilio. Iš tiesų – kodėl?
Paklausiau Lietuvos automobilių sporto federacijos saugaus varžybų organizavimo komiteto pirmininko pono Mažuolio. Kalbėjome ilgokai. Reziumuojant – pasak G.Mažuolio, pagal Saugaus varžybų organizavimo reglamentą toks automobilis trasoje buvo neprivalomas.
Pasigilinkime į tuos dokumentus, kuriuos cituoja komiteto pirmininkas. Visų pirma, atverskime Lietuvos automobilių sporto saugaus varžybų organizavimo reglamentą. 2011 m. lapkričio 22 d. tuometinio SVOK pirmininko Algirdo Bilevičiaus pasirašytas dokumentas sudarytas iš pagrindinio dokumento, ir devynių jo priedų. Mus domina penktas pagrindinio dokumento punktas:
a) Oficialiose Lietuvoje vykstančiose automobilių varžybose teikiama gelbėjimo tarnybos pagalba turi atitikti šio Reglamento priedo Nr. 3 reikalavimus, bei Lietuvos Respublikoje galiojančius teisinius aktus.
b) Oficialiose Lietuvoje vykstančiose automobilių varžybose teikiama medicininė pagalba turi atitikti šio Reglamento priedo Nr. 4 reikalavimus, bei Lietuvos Respublikoje galiojančius teisinius aktus.
c) Oficialiose Lietuvoje vykstančiose automobilių varžybose teikiama priešgaisrinės tarnybos pagalba turi atitikti šio Reglamento priedo Nr. 5 reikalavimus, bei Lietuvos Respublikoje galiojančius teisinius aktus.
Kaip ir viskas aišku – reikia gilintis į Reglamento priedus Nr. 3 ir Nr. 5. Deja, šio priedo oficialiame LASF puslapyje nėra. Yra pagrindinis dokumentas, eilė priedų be eilės numerių ir Priedas Nr.2 – Uždaros trasos planas. Jame yra punktas kuriame organizatorių prašoma nurodyti kiek trasoje budi ugniagesių (tiksliau, „ugnegesių“ – taip rašoma oficialiame dokumente). Tai anketos tipo dokumentas, kurį privalo užpildyti kiekvienas žiedinių lenktynių organizatorius. Ir, dar kartą, čia prašoma parašyti „kiek“, o ne „ar“ yra trasoje ugniagesių automobilis.
Dokumentą, pavadinimu „Priedas Nr. 3“ radau tik telefonu apie savo ketinimus pakapstyti šią situaciją pranešęs vienam LASF vadovų. Pasak jo, originalai šiuo metu išvežti pas teisininkus į Vilnių, o elektroninės kopijos niekur nėra. Gera žinia, dar tą pačią dieną jie atsirado ir įkrito į mano pašto dėžutę.
Taigi, „Priedas Nr. 3“, pavadinimu „Gelbėjimo tarnybos“. Čia rašoma:
pirminė pagalba: kaip įmanoma skubiau po autoįvykio pradžios bent du ugniagesiai su nešiojamais gesintuvais turi pasiekti bet kurioje žiedinės trasos atkarpoje įvykusios avarijos vietą ir tam pritaikytomis priemonėmis užgesinti ugnį automobilio salone. Pirminės pagalbos tikslas – sudaryti visas sąlygas išgelbėti vairuotoją.
antrinė pagalba: maždaug per 30 sekundžių nuo įvykio pradžios į avarijos vietą turi atvykti mobili transporto priemonė su įranga, skirta visiškai užgesinti ugnį.
Ypač akcentuoti pirminės ir antrinės pagalbos derinimo būtinybę negalima dėl nešiojamų gesintuvų, suteikiant pirminę pagalbą, panaudojimo ribotumo.
Per 30 sekundžių nuo įvykio pradžios. Tiek laiko turėjo varžybų organizatoriai pasiekti degančią „Honda Integra“ su visiškam užgesinimui skirta įranga. Pastebėsiu, tai nebūtinai ugniagesių automobilis. Tai gali būti, kad ir „kablukas“, kurio viduje sumontuota įranga, skurta visiškai užgesinti ugnį. Štai kaimynai lenkai naudoja visa būtiniausia įranga – gesinimo, metalo pjaustymo, pirminės medicinos pagalbos įranga aprūpintą ne pirmos jaunystės „Fiat“ universalą.
Pagalvokime, kiek šansų per išgyventi turi lenktynininkas, įstrigęs liepsnojančiame automobilyje, kai pagalba atvyksta po 20 min? 30 sekundžių reikalavimas yra ne iš piršto laužtas, FIA, skyrusi daug dėmesio analizėms, 30 sekundžių intervalą sugalvojo kaip racionalų, geriausią įmanomą sprendimą nelaimės atveju. Visi lenktynių organizatoriai, saugumą užtikrinantys pareigūnai tas trisdešimt sekundžių turėtų išsitatuiruoti ant kaktos.
 |
| Organizatorių nuotr./Lenkijoje autosporte naudojamas pirmosios pagalbos automobilis |
Dar verta pridurti, kad tokius būtiniausia įranga aprūpintus automobilius turėtų padėti įsigyti valstybė. Sporto departamentas, automobilių federacija, susisiekimo ministerija galėtų susimesti po keliasdešimt tūkstančių ir įrengti kelis tokius automobilius. Jų svarba, mano nuomone, yra labai didelė. Vienas jų galėtų „gyventi“ „Nemuno žiede“, kitas – keliauti per įvairius ralius, krosus ir kitokias varžybas.
Linkėjimai
Reziumuojant, trasoje turėjo būti ugniagesių gelbėtojų automobilis. Tai – faktas. Kodėl jo nebuvo ir kas prisiims atsakomybę už sugadintą techniką – šįkart, deja, spręs teismas. Na, o dokumentuose galime knaisiotis iki pažaliavimo, todėl patalpinsiu juos viešoje vietoje, kur jūs visi galėsite juos paskaityti.
Pabaigai – palinkėjimas. Linkiu Lietuvos automobilių sporto federacijai, o ypač Saugaus varžybų organizavimo komitetui, susitvarkyti visus dokumentus. Pedantiškai, kruopščiai, be gramatinių klaidų. Skenuotus, su visų atsakingų šalių parašais patalpinkite juos savo svetainėje. Kiekvienas varžybų dalyvis turi turėti galimybę juos perskaityti. Taip pat, ir kiekvienas potencialus varžybų organizatorius. Saugumas – prioritetas numeris vienas. Kiekvienam tai pamirštančiam nevieta automobilių sporte.
Dabar gi, išeina taip, kad atvažiuoja žmogus, prisistato atsakingu už saugumą, paprašo padaryti tą ar aną ir deda savo parašą ant leidimo organizuoti varžybas. Taip neturi būti. Čia ne Gariūnų „prekybos centras“, kur derėtis galima visur ir visada.
Susipažinkite su Saugaus varžybų organizavimo dokumentais
LASF Saugaus varžybų organizavimo komiteto tinklapis: bit.ly/KWzwpK
Saugaus Varžybų organizavimo reglamentas: bit.ly/KjTCLV
SVO reglamento priedai 3 ir 5: bit.ly/JpOms2
SVO reikalavimai žiedinių lenktynių trasoms: bit.ly/Kd96m9
P.S. Birželio 1-2 dienomis „Nemuno žiede“ vyks Lietuvos ir Baltijos šalių žiedinių lenktynių čempionato II etapas. Jo organizatorius, Kauno M. Šalčiaus sporto klubas, visiems geriau žinomas kaip „Mini žiedas“, paruošė štai tokią renginio „reklamą“.
