Visų pirma kaip pristatytumėte traukos lenktynes žmogui, kuris nėra nieko apie jas girdėjęs?
Labai paprastas pristatymas – galingiausių, kokių tik gali būti, keturračių transporto priemonių sportas pasaulyje. Ši technika yra maksimaliai tam paruošta, kad įveiktų tam tikrą distanciją per kuo trumpesnį laiko tarpą. Garantuoju, kad galingesnės technikos Lietuvoje nėra jokioje kitoje sporto šakoje.
Ar Lietuvoje šis sportas populiarus?
Šiai dienai pagausėjimas yra vos ne dvigubas, lyginant su praėjusiais metais. Pernai vidutinis dalyvių skaičius siekė apie 30, o šiandien jau antras etapas, kai turime virš 50 dalyvių.
Su kuo sietumėte šį dalyvių skaičiaus didėjimą?
Visų pirma, manau, tai lėmė kažkiek pagerėjusi ekonominė situacija. Antra – organizuojant pradėjome labiau skleisti informaciją apie šią sporto šaką: dalyvaujam įvairiose parodose, rašome straipsnius apie „drago“ dalyvius, turime savo „Facebooko“ entuziastų ratą, bendraujame su užsienio bendraminčiais: latviais, lenkais, estais, slovėnais, vengrais ir anglais.
Ar keičiasi lyderiai ar nuolatos laimi tie patys pajėgiausi sportininkai?
Deja, ne viskas taip paprasta, kaip ir visame automobilių sporto pasaulyje taip ir pas mus viską lemia ne tik technika, bet ir patirtis, technikos patvarumas ir, žinoma, fortūna.
Su kokiais sunkumais šis sportas susiduria Lietuvoje?
Pagrindinė problema, su kuria susiduriame – rėmėjų stygius. Antra problema – tinkamų trasų trūkumas. Labai džiaugiamės, kad turime aerodromą Kazlų Rūdoje, kuris maksimaliai atitinka mūsų poreikius, bet reikėtų daugiau tokių trasų. Ateities perspektyvose jau yra piešiamos kelios vietos Jonavos apylinkėse.
Kaip vertinate 2013 m. traukos lenktynių sezoną?
Vertinu puikiai, nesitikėjome tokio žiūrovų ir dalyvių antplūdžio, tai tikrai nuteikia teigiamai. Aš, kaip organizatorius, esu 100 procentų patenkintas tuo, ką mačiau. Ir iš dalyvių girdžiu tik teigiamus atsiliepimus.
Kokie ateities planai? Ko gali tikėtis šio sporto gerbėjai Lietuvoje?
Gali tikėtis tarptautinio lygio varžybų. Sunku pasakyti ar jau kitais metais, bet tikimės padaryti bendrą Baltijos šalių turnyrą. Jame būtų važiuojama į Estiją bei Latviją, o kaimynų sportininkų sulauktume pas save. Perspektyvos šviesios.
O kaip vertinate nelegalias „drago“ varžybas?
Labai blogai. Būtent dėl jų traukos lenktynės asocijuojasi su kelių ereliais. „Dragas“ siejamas su gatvių lenktynėmis, nes šią sporto šaką lengva pritaikyti gatvėms. Lengviausia gatvėse – važiuoti tiesiai.
Kiek dėmesio yra skiriama dalyvių ir žiūrovų saugumui?
Iš turimų resursų mes esam maksimaliai pasirūpinę saugumu. Visada budi greitoji, gaisrinė pagalba, saugumo automobilis. Pirma – saugumas, o paskui visa kita.
Kas svarbiausia renkantis šiam sportui skirtą automobilį? Ką patartumėte, į ką reikėtų atkreipti dėmesį?
Sunku pasakyti, svarbu viskas. Galime lengvai palyginti „drago“ techniką, pavyzdžiui, su „drifto“: į paskutinį etapą atvyko „drifto“ čempionas Andrius Vasiliauskas ir, manau, kad jis tikrai įsitikino, kad automobiliai važiuojantys traukos lenktynėse yra padaryti kitaip, paruošti kitokiam važiavimui ir jie turi pranašumą. „Drage“ svarbiausia tie 400 metrų džiaugsmo ir adrenalino.
Ką patartumėte tiems žmonėms, kurie dalyvauti nori, bet vis nesiryžta?
Visų pirma patarčiau pabandyti. Garantuoju, kad užsikrėsite šia liga, o tada jau žinosite, ką reikia daryti.
