„Mes su Saulium sakome, kad šiemet mums ralis buvo labai lengvas. Nes prieš tai du metus visada turėjom reikalų, šliaužojom keliais, nemiegojom, nevalgėm. O šiemet vėliausiai į bivaką grįžome 23 valandą. Tai ir pavalgyt, ir pamiegot kelias valandas spėdavome“, – juokėsi 15min apsilankęs V.Žala.
Pernai, lygino jis, buvo viena diena, kada iš trasos jiedu su S.Jurgelėnu grįžo 9 valandą ryte, o 10 valandą jau turėjo startuoti.
„Šiemet tokių cirkų nebuvo. Tai ir sakom, kad viskas buvo puiku“, – juokavo „Agrorodeo“ pilotas.
Tiesa, S.Jurgelėnas pasakojo, kad jei ruoštųsi šių metų Dakaro raliui dar kartą, prieš keliaudamas pasirūpintų sveikata, mat šiemet išskrido taip sirgdamas, jog pirmomis dienomis buvo net kelio knygą sunku skaityti.
„Matau, kad žaliai pasibraukiau posūkį į kairę, oranžine spalva užbraukiau, kad tiesiai nevažiuotume. Ir tada privažiuojame tą vietą, o aš žiūriu į knygą ir sakau – tiesiai“, – prisiminė šturmanas.
V.Žala atviravo, kad ruošdamasis Dakarui mielai būtų pasitobulinęs mitybos planą, mat iš bivako neretai išvažiuodavo be pusryčių.
„Mane dažnai dėl to kritikuoja, bet bivako maitinimas yra baisus. Net mechanikai šiemet sakė, kad tiek pinigų surenkama, o toks šlamštas duodamas. Niekas ten nenorėjo eiti valgyti, o norint visą dieną atvairuoti, reikia kokybiškų pusryčių. Gerai, kad turėjau grikių rezervą“, – kalbėjo komandos pilotas.
Pasirodo, porą dienų jie skolinosi viryklę, virdavosi rytais grikių košę ir, kol važiuodavo iki starto, V.Žala galėdavo valgyti grikius. Tik prie starto tekdavo sugalvoti, kur gi padėti puodą.
Dabar atrodo, kad per drąsiai
Ekipažas pasakojo, kad stengėsi nepasiduoti pirmoms emocijoms po to, kai pasisekė pirmąją dieną pasiekti finišą 19-oje vietoje. Džiugu ir tai, kad automobilį pavyko sveiką išlaikyti iki pat priešpaskutinio greičio ruožo, kuriame ekipažas įlėkė į vielinę ūkininko tvorą.
Tiesa, nedidelių rūpesčių su automobilių buvo. Pavyzdžiui, trečiąją Dakaro dieną ėmė kaisti variklis. Problema buvo primityvi, bet ekipažui teko stoti ir aušinti varikli po kiekvienos ilgesnės atkarpos. V.Žala sakė, kad netikėtai ant priekinio lango išsiliejęs aušinimo skystys privertė kaip reikiant pasinervinti.
„Galvojau, kad dar tik pradžia, o čia motorui paskutinioji šviečia. Viską gali pataisyti, bet jeigu variklis sugenda, tai viskas. Tai vos užsižiebdavo temperatūros lemputė, tai ir stodavom aušintis“, – kalbėjo V.Žala.
S.Jurgelėnas pasakojo, kad jei variklis sugenda, keisti jį nauju galima, tačiau viena – reikia jį turėti, antra – už tai gresia 50 valandų bauda.
„Be to, antrus metus iš eilės mums atsisakydavo veikti motoras ir savo ralį baigdavome. Trečius metus iš eilės to paties nesinorėjo“, – juokėsi ekipažas.
Pasakodami apie tą dieną, kai paskolino Antano Juknevičaus ir Dariaus Vaičiulio ekipažui paskutinį ratą, jiedu šypsojosi, kad paskutinį atsarginį ratą jie atidavė ne vieną kartą, o du. Mat paskolinę paskutinį ratą pirmą kartą, neutralizacijos zonoje jie iš mechanikų gavo dar vieną, o antroje greičio ruožo dalyje A.Juknevičiaus ir D.Vaičiulio ekipažui atidavė ir šį.
„Dabar kai pagalvoji, gal ir per drąsiai padarėme. Atsimenu tik, kad mechanikai įspėjo, jog nuleisto rato negalima dėti į vidurį – ten trys vietos gale yra. Nes ten padėtas nuleistas ratas gali nulaužti tokį trišakį virš balkio. O kaip tik trečios vietos diržo spyna nulūžo, tai dar su Antanu kokias 15 minučių keitėme diržus vietomis, kad galėtume saugiai pritvirtinti tą kiaurą ratą“, – pasakojo V.Žala.
Po strigimo – daug pamokų ateičiai
Dakarui persiritus į antrąją pusę absoliučioje įskaitoje tarp lietuviškų ekipažų pirmavę lenktynininkai gerbėjus išgąsdino tuomet, kai 11-o greičio ruožo viduryje nustojo judėti pirmyn. Vėliau paaiškėjo, kad tąkart ekipažui lūžo vairo traukė, po šios pusašis, sugadinęs stabdžių sistemą. Remontas truko tris brangias valandas. Benediktas Vanagas finišavęs sakė, kad jei būtų žinojęs, jog šie vairo traukės neturi, būtų paskolinęs savo, bet „Agrorodeo“ ekipažas kėlė į viršų nykščius, kad susidoros.
„Tada, kai mojavome, nežinojom dar, kad vairo traukės neturim“, – juokėsi pilotas, neišdavęs, kodėl gi ekipažas šios automobilyje neturėjo.
S.Jurgelėnas sakė, kad įvykis gavosi gera pamoka ekipažui, mat dabar jiedu imdamiesi ką nors remontuoti pirmiausia išsidėliotų visas turimas dalis ir, jei kurios nors truktų, stabdytųsi kitus ekipažus, prašytų pagalbos. O tąkart jiedu pirmiausia ėmėsi darbų, o tik tada apsižiūrėjo, kad ne viską, ko reikia, turi.
„Supratome ir tai, kad garaže reikia treniruotis, kad galėtume keisti detales greitai ir sklandžiai. Taip pat, kad ir į kitas vietas reikia susidėti detales nei buvome susidėję“, – pasakojo V.Žala.
Siektų TOP 10
Ekipažas pademonstravo tikrai greitą tempą, tačiau V.Žala kuklinasi: „Nemanau, kad parodėme kažką išskirtinio, nes nevažiavimo arti savo ribos, o ir mokytis dar yra ko. Galbūt jei važiuotume tarp 10 greičiausių, tada patapšnočiau sau per petį, kad gerai viskas. Bet turint tokį tokį automobilį, tarp pirmų 20 tikrai reikia važiuoti.“
Jis neslėpė – jei važiuotų Dakaro ralyje dar vienerius metus, turėtų galvoti apie TOP 10, mat, pasak jo, važiuoti dar kartą ir daryti tą patį – nesinori. Pilotas akcentuoja, kad jau ir dabar komanda yra tarp 20 geriausių, nors ir patyrė nesėkmę ir tris valandas sugaišo viename greičio ruožų.
Tiesa, teks dar sustiprinti silpnąsias ekipažo vietas. Pavyzdžiui, sako V.Žala. reikėtų „mažiau šiupeliu maskatuotis“, mat eliminavus nuolatinius klimpimus, būtų sutaupyta nemažai laiko. Tą išspręsti padėtų treniruotės.
„Saulius tikrai turės namų darbų prie navigavimo, nes visai kitas tempas. Kai važiuoti 40-imtas, tikrai nuolat priešais save turi užtikrintą storą vėžę ir būna lengviau susigaudyti. Kai važiuoti tarp 15-os greičiausių, būna akimirkų, kai matai, kad dalis automobilių nuvažiavo vienaip, dalis kitaip, tada Sauliui tenka didesnis krūvis ir tenka matuotis iš anksto. Ir čia nėra tas dalykas, kurio gali išmokti knygų paskaitęs, reikia važiuoti pas rimtas komandas ir kalbėtis, mokytis iš jų“, – aiškino V.Žala.
Reikėtų ir didesnių investicijų, bet apie jas ekipažas kalba dar labai nedrąsiai, mat, sako, Lietuvai tris komandas į brangų ralį išleisti nėra pigu. Papildomų finansų reikėtų automobilio tobulinimui, didesniam atsarginių dalių skaičiui, pavyzdžiui, rezervinė greičių dėžė ir amortizatoriai.
„Vien greičių dėžė yra 30 000 eurų investicija, kiekvienas amortizatorius perrinktas, ne naujas, kainuoja 3 000 eurų, o jų yra aštuoni. Norisi pasitobulinti automobilį, patobulinti taip, kaip leidžia reglamentas, o tai vėl – ženkli pinigų suma. Biudžetas neišaugs dukart, bet padidės ženkliai“, – pasakojo lenktynininkas.
15min Gazas sveikina klausimus uždavusius ir marškinėlius su lenktynininkų parašais laimėjusius skaitytojus. Astra Tautvaišaitė, Akvilė Jakimavičiūtė, klausimus uždavusios redakcijos feisbuko paskyroje, galės džiaugtis marškinėliais su V.Žalos ir S.Jurgelėno parašais. Tokiais pat marškinėliais galės džiaugtis ir Laura Lasevičiūtė, be to, už klausimų gausą jai dovanjame ir Dakaro legendos – Nassero Al-Attiyah – pasirašytus marškinėlius. Arūnas Kutkevičius, klausimą lenktynininkams uždavęs e.paštu, sveikinamas laimėjęs Stephane'o Peterhanselio pasirašytus Dakaro ralio marškinėlius. Dėl prizų atsiėmimo kviečiame kreiptis e.paštu gazas@15min.lt.
