„Agrorodeo“ ekipažo odisėja Dakare nutrūko dešimtame greičio ruože, kuomet duetui teko važiuoti per itin aukštas ir klampias kopas. Pasitraukimą iš varžybų lėmė tai, kad dar kartą ėmė streikuoti turbina ir ne pats galingiausias dyzelinis variklis, be turbinos pagalbos, jau nesugebėjo „Seat Leon Dakar“ pastūmėti link kopos viršaus.
Kodėl negalima važiuoti be turbinos
„Tik vakar, kai įvažiavome į tas didžiąsias kopas, aš supratau, kodėl Saulius taip nerimavo, jog mūsų motoriukas su nepilnai veikiančia turbina mums gali pakišti koją. Toje vietoje, kur strigome, reikia važiuojančio automobilio. Vakar jau daug kartų galvojau, kad mes ten ir liksime. Ir patys pasiliksime, ir automobilį paliksime. Variklį jėgos apleisdavo būtent tose vietose, kur galios labiausiai ir reikėdavo. Situacija atrodė tiesiog beviltiška“, – sakė V.Žala.
Organizatorių strategija yra tokia, kad dalyviams būtų tikrai sunku ir į finišą atvažiuotų ne visi.
Anot S.Jurgelėno, Dakaro varžybų organizatorių strategija yra tokia, kad dalyviams būtų tikrai sunku ir į finišą atvažiuotų ne visi. Tam dažniausiai būna paruošti keli, itin sudėtingi greičio ruožai, kurie atsijoja važiuojančius ne tokia pranašia technika ar turinčius mažiau įgūdžių.
„Toje vietoje, kur strigome, buvo visas kapinynas. Paprastai organizatoriai tokius sunkius ruožus įterpdavo anksčiau. Vakarykštį ruožą jie gerokai „pariebino“.
Fiambalos regione greičio ruožas rengiamas ne pirmą kartą. Kiek čia yra vykę varžybų anksčiau, šis ruožas yra sunkiausias ir ilgiausias prie Fiambalos. Vaidas pažadėjo net į bažnyčią nueiti, kad mes gyvi iš ten ištrūktumėme. Darėme viską, ką galėjome. Pasitelkę savo patirtį, žinias, Vaido vairavimo sugebėjimus. Niekur negalėjome važiuoti tiesiai, taip kaip važiuoja normalūs automobiliai su V8, penkių litrų ar galingesniais motorais. Mūsų mašinos turbina pūtė tik vieną barą slėgio ir tai dar išsijunginėdavo.
Stengėmės kuo daugiau nuvažiuoti iki tamsos ir jau atrodė, kad viskas ranka pasiekiama. Liko nuvažiuoti vos 50 kilometrų iki finišo ir tuomet pamatėme, kad aplink visur kopos ir jose šviesos.
Turbina pūtė tik vieną barą slėgio ir tai dar išsijunginėdavo.
Visi vos vos juda. Susivokėme, kad mes su tokia turbina pravažiuoti ten nesugebėsime. Išsikvietėme Marcelo, kad paimtų mechanikus Darių, Aidą ir Rimą ir atvežtų mums turbiną, nes aplink besiremontuojančių buvo dešimtys. Atvažiavę jie įdėjo naują turbiną. Pakilome paskutiniam šturmui. Pasakėme sau, kad turime išlikti šiame žaidime ir pasiekti finišą.
Su nauja turbina pakilome į kovą, pravažiavome apie 15 kilometrų, prasidėjo rimtos kopos ir vėl „nusprogo“ turbina. Ji buvo paskutinė, kurią turėjome savo arsenale. Paryčiais pradėjo švisti, mechanikai iš dviejų turbinų pagamino vieną, uždėjo. Šiaip ne taip pajudėjome. Dabar jau važiuojame prisiduoti teisėjams, kokie mes nevykėliai“, – kalbėjo S.Jurgelėnas.
Dakaro ralio pamokos
Šturmanas sako, kad net ir nesėkmingai pasibaigęs maratonas suteikė vertingos patirties ir pamokų.
Krenta žvaigždės, nukritome ir mes abu. Nurysime tą liūdesio kartėlį ir kur kas rimčiau ruošimės kitam Dakarui.
„Faktas, kad kitiems metams techninį paruošimą turime atlikti geriau. Esu patenkintas mūsų ekipažo darbu, Vaido vairavimu.
Ruošdamiesi kitiems metams jau daugiau žinosime, kiek ir kokių bandymų atlikti. Svarbiausia, kad automobilio variklis ir turbina gerai veiktų. Visa kita galima išspręsti. Išgyvenome krūvą emocijų. Kai turbina nusprogo, naktį kopose gulėjau ir žiūrėjau į žvaigždėtą dangų, skaičiavau krentančius meteorus ir galvojau apie šį Dakarą. Krenta žvaigždės, nukritome ir mes abu. Nurysime tą liūdesio kartėlį ir kur kas rimčiau ruošimės kitam Dakarui“, – patirtimi dalijosi S.Jurgelėnas.
Ekipažo vairuotojas V.Žala, kuriam tai buvo pirmasis Dakaras, pasakojo, kad tik sudalyvavęs šiose varžybose galėjo įsitikinti, kokie sunkumai čia laukia. Tiek pilotų, tiek šturmanų, tiek mechanikų.
„Manau, kad kitais metais galėtume startuoti jau su eiklesniu automobiliu. Čia pirmą kartą startuoti su galingu automobiliu yra sudėtinga. Juk ne klasikinis ralis. Daug klastingų kilometrų. Šiemet pasportavome tik pirmą greičio ruožą. Vėliau buvo tik kova dėl išlikimo. Dabar, kai jau apšilome kojas, žinome, ką keisti ir ką tobulinti kitiems metams, kad būtų galima važiuoti greičiau ir iki galo“, – kalbėjo V.Žala.
