Tai buvo jau devintasis VšĮ „Saugus ratas“ organizuojamas istorinių automobilių ir motociklų ralis. Pirmosios tokio pobūdžio varžybos surengtos dar 2012 metais. Tuomet jų dalyvių senovinė technika riedėjo iš Mažeikių per Kauną į Vilnių. Kadangi tąkart sulaukta daug puikių įvertinimų tiek iš pačių dalyvių, tiek iš visuomenės, nuspręsta istorinių automobilių bei motociklų mėgėjams skirtą šventę organizuoti kasmet. Vienais metais buvo surengti net du raliai – sezono atidarymo ir uždarymo.
Kaip pasakojo vienas iš varžybų organizatorių, VšĮ „Saugus ratas“ vadovas Valdas Juozas Vilūnas, tokio tipo varžybų idėja nėra nauja. Pasaulyje ir Europoje nuolat vyksta masinis senovinės technikos turėtojų judėjimas, rengiami įvairiausi raliai, orientavimosi varžybos. Kai kurie raliai užtrunka net po savaitę ir ilgiau.
„Tokie raliai, kokius organizuojame mes, tai ne lėkimas kaip „Formulės 1“ trasoje, o veikiau įdėmesnis vietų, per kurias keliaujama, ir jų žmonių pažinimas, bendravimas ir, žinoma, unikalios technikos demonstravimas. Tokių renginių organizatoriai bei dalyviai paprastai vadovaujasi vieno iš automobilizmo pirmtakų Henrio Fordo mintimis, jog auksinių rankų antram gyvenimui prikelta senovinė technika tikrąją vertę įgyja tik važiuodama, įsiliejusi į bendrą transporto srautą“, – pasakojo V.J.Vilūnas.
Kasmet istorinių automobilių ir motociklų ralis startuoja vis kituose Lietuvos miestuose. Šiemet varžybų dalyviai rinkosi į Vilkaviškį, iš kurio daugiau nei keturių dešimčių automobilių kolona pasuko link Kybartų ir pro Vištytį riedėjo link Lenkijos teritorijoje esančių Punsko bei Seinų. Iš ten senovinės technikos mylėtojai per Lazdijus pasiekė mažąja Lietuvos kultūros sostine tituluojamus Veisiejus, kur jų laukė finišo ir apdovanojimų ceremonijos.
Ralio dalyviams teko įveikti nelengvą tokio amžiaus „ratams“ 197 kilometrų trasą. Varžybų metu senos technikos mėgėjai ne tik spaudė akceleratoriaus pedalą, bet ir bendravo tarpusavyje, dalijosi patirtimi ir kartu grožėjosi puikiais apylinkių vaizdais. Visi jie buvo pakviesti ir į keletą ekskursijų. Su Kybartais iš visos Lietuvos atvykusiuosius supažindino bendruomenės vadovas Vitas Katkevičius. Jis varžybų dalyviams parodė vietą, kurioje Prezidentas Antanas Smetona kadaise perbrido Lieponos upelį ir paliko Lietuvą. Ne mažiau įdomi pažintis susirinkusiųjų laukė ir su 1863 metais statytais 14 m pločio, 2,5 m aukščio ir net 104 m ilgio rūsiais, pritaikytais turistų reikmėms. Kadaise šiuose rūsiuose buvo saugomos per muitinę keliavusios prekės.
Dar viena ekskursija senos technikos mėgėjų laukė Punske, Ožkinių kaimo Jotvingių ir Prūsų gyvenvietėse. Čia surengta ir dalyvių technikos paroda.
Į devintąjį istorinių automobilių ir motociklų ralį seniausią transporto priemonę atvairavo Vilkaviškio „Senų vežimų klubo“ nariai Juozas ir Laima Skauronai. Jų pasididžiavimas – 1956 metų gamybos „Desoto Firedome“, turintis 4,7 litro darbo tūrio benzininį variklį. Tik trejais metais jaunesnis, 1959 m pagamintas, dabar jau labai retas sunkvežimis „GAZ 93“, kurį vairavo Romas Juška ir Karolis Klapatauskas. Įdomu tai, kad R. Juška yra ketveriais metais jaunesnis už savo transporto priemonę.
„Apskritai seniausias mūsų rengiamuose istorinių automobilių raliuose kada nors dalyvavęs automobilis buvo 1931 metų gamybos amerikietiškas „Pontiac 401 Sedan“. Jį iš kaimyninės Lenkijos atvairavo 58 metų, arba net 27-eriais metais už savo automobilį jaunesnis, Valdas Krakauskas su Jonu Juravičiumi. Seniausią ralio motociklą, 1932 metais pagamintą „NSU 501TS“, kadaise vairavo kėdainiškis Vaidas Klimavičius. Jis už savo tramdomą „senolį“ buvo jaunesnis net 44 metais“, – pasakojo V. J. Vilūnas.
Be jau minėtų išskirtinių transporto priemonių, ralyje buvo ir daugiau dėmesį kaustančių automobilių. Vienas iš jų – Sauliaus ir Jolantos Kanišauskų vairuojamas „Shevrolet K5 Blazer“. Ne mažiau įspūdingas ir Romaldo bei Reginos Radzevičių 1968 m. gamybos „Cadillac de Ville“, kurio benzininio variklio darbo tūris – net 7,7 litro. Buvo ir dar „galingesnių“ automobilių. Štai Jonas Grinevičius ir Tadas Dulskis visus nustebino su „Lincoln Continental“ limuzinu, kurio ratus suka net 8,2 litro darbo tūrio benzininis variklis.
Nors sena technika domisi ne vienerius metus, tačiau tik šiemet ralyje debiutuoti ryžosi marijampolietis Kęstutis Kubilius, įkūręs daugiau nei 100 senovinių transporto priemonių priglaudusį „Kubilkiemio“ muziejų. Į varžybas Kęstutis atvyko kartu su su Dalia Sinkevičiūte ir vairavo amerikietišką „Buick-Le Sabre“ su 5,7 litro benzininiu varikliu.
Aplinkinių dėmesį kaustė ir dar vienas amerikietiškas automobilis – vilniečio Juozo Čiplio vairuojamas 12 cilindrų 5,4 litro darbo tūrio variklį turintis ir 194 kW galią išvystantis, vos 88 tūkstančius kilometrų nuvažiavęs „Jaguar XJS Convertible“.
Saulius Kirstukas ir Danguolė Simanauskienė buvo vieninteliai varžybose dalyvavę motociklininkai. Jie į ralį atvažiavo su 1989 m. „Java 350“.
Istorinių automobilių ir motociklų ralio trasomis važiavo ne tik brangūs ir ištaigingi amerikietiški bei kitų vakarų valstybių eksponatai, bet ir mūsų akims labiau įprasti buvusioje Sovietų Sąjungoje gaminti automobiliai, iki pat dabar išlaikę savo originalumą ir jau tapę nemenka istorine vertybe.
Visų jų savininkai ne tik stengėsi ralio stebėtojams parodyti savo vairuojamas mašinas, bet ir bandė kuo greičiau bei tiksliau įveikti trasą, pakeliui atlikdami tam tikras užduotis ir rinkdami taškus. Buvo varžomasi dviejose klasėse – „Youngtimer“ ir „Oldtimer“. Apdovanojimus gavo po šešis ekipažus iš kiekvienos klasės.
Susumavus visus rezultatus, paaiškėjo, kad absoliučiu nugalėtoju tapo Darius ir Vilius Gaidukevičiai su 1973 m. „Mercedes Benz 280CE“. Jiems atiteko pagrindinis varžybų prizas – naujų „Goodyear“ padangų komplektas.
Į prizinį „Oldtimer“ klasės šešetuką pateko: nugalėtojai Erdvilas ir Rima Ališauskai (1979 m. „Porsce 911“), taip pat Andrius bei Monika Vaitekūnai (1977 m. „Volkswagen Transporter“), Julius ir Beata Užai (1979 m. „Porsce 924 Turbo“), Linas ir Milda Barščevičiai (1977 m. „Škoda 110R“), Jonas ir Rokas Dastikai (1969 m. „Volvo Amazon P131“) bei Artūras ir Vėjūnas Toleikiai (1975 „Volvo 245L“).
„Youngtimer“ klasėje nugalėjo Vidmantas ir Janina Kažukauskai su vairuojama 1984 m. „Mercedes Benz 240D“. Šioje klasėje prizais taip pat buvo apdovanoti: Romas ir Jolanta Jakubauskai (1983 m. „Ford Capri“), Marius Rėklaitis ir Linas Žvinakevičius (1985 m. „Porsce 944 Turbo“), Edgaras Latiškevičius ir Paulius Balčytis (1986 m. „Ford Sierra“), Vygantas Barsys ir Arnoldas Jankūnas (1986 m. „Audi Coupe“) bei Vytenis Dziegoraitis bei Mantas Trečiokas (1994 m. „BMW 840CI“).
Nemažo susidomėjimo sulaukė ir slalomo varžybos Lazdijų merės Ausmos Miškinienės taurei laimėti. Šį trofėjų iškovojo Edgaras Latiškevičius ir Paulius Balčytis su savo 1986 m. „Ford Sierra“
„Varžybos pavyko puikiai, pakeliui neiškilo jokių techninių nesklandumų, visi dalyviai pasiekė finišą“, – džiaugėsi V. J. Vilūnas.
Jis taip pat teigė pastebėjęs tendenciją, kad pastaraisiais metais mūsų šalyje daugėja istorinės technikos ir tobulėja žmonių supratimas apie senus automobilius, motociklus, komercinį kelių transportą. Anot jo, vis daugiau lietuvių ieško ne tik senos technikos, bet ir retų važiuojančių eksponatų su įspūdinga istorija.
Pats VšĮ „Saugus ratas“ vadovas su savo vairuojamu 1990 metų „VAZ 2108“ taip pat kiekvienais metais dalyvauja įvairiuose istorinės technikos sąskrydžiuose. V. J. Vilūnui automobilį Vokietijoje surado jo kolega. Buvusioje Demokratinėje Vokietijoje važinėjęs „aštuntukas“ yra visiškai originalus – nedaužytas, nedažytas, su nekeistomis svarbiausiomis detalėmis. Tokių modelių Lietuvoje yra labai nedaug.
„Sena technika man visada buvo prie širdies. Kažkada dalyvavome istorinių transporto priemonių ralyje su legendiniu „MINI“ automobiliu. Kelionė buvo labai ilga, keliai ne visada idealūs. Grįždami namo nutarėme, kad tokiems renginiams reikia patogesnio automobilio. „Aštuntukas“ buvo mano studijų laikų svajonė. Be to, ankstesniais laikais jis buvo gan naujoviškas, taupus ir sąlyginai patogus. Per sezoną su „VAZ 2108“ nuvažiuoju apie 2000 km. Vienintelis nepatogumas ilgesnėse kelionėse – karšti orai. Pernai pasivažinėjau po Lenkiją. Per dvi dienas nuvažiavau 1500 km“, – pasakojo pašnekovas.
