Viskas apie „Vilniaus ralį 2010“.
Lenktynininkas, šturmanas, automobilių sporto treneris ir taisyklingo vairavimo instruktorius – tokius epitetus tenka sutikti klausant kalbų apie J.Dereškevičių, vieną žymiausių šalies automobilistas. Automobilius pamilęs nuo pat mažens, kuomet sėdėdavo ant „Pobedos“ vairą sukdavusio savo tėvo kelių, J.Dereškevičius dabar vairuoja apynaujį automobilį „Audi A4“ su dyzeliniu varikliu ir automatine pavarų dėže. „Tai yra puikus sprendimas, suteikiantis šiek tiek komforto“, – šyptelėjo vyras.
Pasak J.Dereškevičiaus, Lietuvoje prieš keletą metų kilusį karą keliuose pavyko pristabdyti dėl aktyvaus žiniasklaidos dėmesio bei sugriežtėjusios atsakomybės už nusižengimus. „Be to, pats žmogus pamatė, kad jo lėkimas, pavarų junginėjimas, staigus stabdymas ir akseleravimas nieko neduoda, kai jis galinio vaizdo veidrodėlyje pamato, jog tas žmogus, kuris ramiai važiavo, prie sekančio šviesoforo stovi už jo nugaros“, – pastebėjo jis.
Kaune daugiau jaunų ir agresyvių vairuotojų
Apie Jus yra tekę girdėti ir kaip apie garsų lenktynininką, ir kaip apie trenerį, ir kaip apie instruktorių. Kuo Jūs pats save laikote?
Kaip mane pavadina, man viskas tinka. Svarbu, kokia emocija su tuo pavadinimu ateina. Jeigu su šiluma, pagarba ar meile, tai kiekvienas pasakytas žodis man yra priimtinas (šypsosi). Kartais bandau galvoti, kas gi aš esu. Manyčiau, kad kaip ir visi kiti, esu keleivis. Mat einu gyvenimo keliu ir iš gyvenimo mokausi.
Esate dirbęs „BMW vairavimo akademijoje“, vėliau įkūrėte savo vairavimo centrą. Įsivaizduoju, jog tarp Jūsų mokinių buvo vyrų, kurie įsivaizdavo esantys tiesiog puikūs vairuotojai. Kaip sekdavosi dirbti su jais?
Tokių tikrai yra buvę (šypsosi). Buvo vienas įdomus kursas „BMW vairavimo akademijoje“. Jis prasidėjo nuo teorinio instruktažo. Vienas studentas, mane pažįstantis kaip lenktynininką, paklausė, kodėl jis, važiuodamas iš Klaipėdos į Palangą, vieno posūkio niekaip negali įveikti lėkdamas 240 km/val. greičiu (šypsosi). Kadangi auditorijoje buvo ir moterų, pajuokaudamas atsakymą į tą klausimą atidėjau ateičiai. Tos dienos pabaigoje vykusių treniruočių su automobiliais metu visi mokiniai turėjo įveikti vadinamąjį „briedžio“ testą – pratimą, kurio metu reikia staigiai manevruoti į kairę eismo juostą ir greitai sugrįžti atgal. Taigi, tas žmogus, kuris negalėjo vieno posūkio įveikti važiuodamas 240 km/ val. greičiu, vairuodamas naują automobilį su plačiomis vasarinėmis padangomis ant sausos kelio dangos, darydamas tą pratimą, sugebėjo visiškai prarasti 70 km/val. greičiu važiuojančio automobilio kontrolę ir pradėjo suktis vilkeliu. Po to tas mokinys manęs paklausė, ar jis tikrai negali važiuoti greitai.
Kaip galėtumėte apibūdinti vidutinį Lietuvos vairuotoją? Koks jis yra?
Pastaruoju metu jaučiu požymius, jog mes tampame tikros transporto visuomenės nariais, pradedame daugiau vienas kitą matyti. Vilniuje toks socialumas jaučiasi ryškiau, Kaune dar pasitaiko daugiau jaunų agresyvių vairuotojų. Tačiau mes po truputį judame europinių standartų link, o mūsų vidinės drausmės kiekis didėja.
Moterys vairuoja ne prasčiau nei vyrai
Koks yra Jūsų požiūris į vairuotojas moteris?
Aš jų niekaip neišskiriu. Visi mes, būdami automobilyje, esame vieningos transporto sistemos dalyviai. Neturiu jokių priekaištų moteriškajai pusei. Nematau jokių esminių skirtumų tarp vyro ir moters vairavimo.
Vienas Lietuvos humoristas, kalbėdamas apie moterų vairavimą, iškėlė klausimą: kodėl kai automobilį vairuoja moteris, tą galima suprasti į mašiną žiūrint iš toli?
Tai yra požiūrio dalykas. Tas humoristas veikiausiai yra pakankamai jaunas. Mes kažkodėl būname labai neatlaidūs kitiems, matome labai daug visko ir tai matome perdėtai, lyg per padidinamąjį stiklą. Jeigu aš galvoju, kad aš esu neklystantis, tai kitų elgesys man atrodys klaidingas. Bet jeigu pažiūrėsime dar plačiau, tai nėra neklystančių žmonių.
Pastaraisiais metais korupcijos mastai gatvėse po truputį mažėja. Kaip manote, ar galiausiai vairuotojai pradės visai nebeduoti kyšių, ar policininkai jų pradės tiesiog neimti?
Manau, kad jau dabar yra visos prielaidos nebeimti kyšių, nes automobiliuose yra įranga, kuri viską fiksuoja, filmuoja ir net rodo koordinates. Esu tikras, kad didžioji masė judės pozityvia kryptimi. Aišku, kiekvienoje srityje yra išimčių, kitaip galvojančių ir kitaip darančių. Kalbant apskritai, bendra situacija keliuose rodo, jog mes judame progreso link.
Ateityje automobiliai važiuos patys
Kalbėdamas apie ateitį, užsiminėte, jog vairuotojai anksčiau ar vėliau praras galimybę valdyti automobilius. Tačiau kokias naujoves automobiliuose ar eismo sistemoje jūs prognozuotumėte žvelgdamas į kiek artimesnę ateitį?
Manyčiau, kad atsiras sistemos, kurios vairuotojams neleis viršyti leistino greičio. Visuose automobiliuose bus įrengti GPS sensoriai ir kontroliuoti greitį bus labai paprasta. Kalbant apie tolimesnę ateitį, kol bus žmogus, tol bus galimybė jam suklysti. Jau seniai kalbama apie intelektualias autostradas, į kurias įvažiavę mes prarasime teisę kontroliuoti savo automobilius. Aišku, Lietuvoje tokių autostradų greitai dar neturėsime.
Ar tai neskamba pakankamai nuobodžiai?
Gal ir taip. Tačiau užduokime sau klausimą – kokia yra pagrindinė automobilio funkcija? Mums padėti iš taško A nusigauti į tašką B. Ar mes norime vairuoti, ar norime patirti malonumą iš vairavimo? Čia jau prasideda improvizacijos. Bet jeigu mūsų pagrindinis tikslas yra nuvykti į tašką B, tai kodėl man vairuoti, jeigu aš galiu nevairuoti? Žmonija nieko nepraras, jeigu kiekvienas nuvyks ten, kur reikia, tačiau neturės simbolinės galimybės laikyti šturvalą ir būti kapitonais.
