„Viskam ateina riba. Daug metų atidaviau žiedinėms lenktynėms. Galėjau važiuoti ir į užsienį, bet ten žiedinės lenktynės velniškai brangios. Norėjosi naujo iššūkio gyvenime, todėl prieš 4 metus nusprendžiau pereiti į ralį“, – sakė per 12 metų dešimt kartų iš eilės Lietuvos čempionu tapęs R.Čapkauskas.
Jis teigė, kad šis sezonas automobilių sporte jam yra 25-asis. „Nepažįstu kito sportininko šiuo metu automobilių sporte, kuris būtų tiek važiavęs nuo kartingo iki šių dienų. Nepažįstu ir tokio, kuris būtų nuvažiavęs daugiau kilometrų“, – juokėsi 33 metų lenktynininkas.
– Kokios savybės svarbiausios ralio pilotui?
– Svarbiausia – patirtis. Žiedinėse lenktynėse važiuoji ne vienas – kovoji su konkurentais, žiūri, kad tavęs neaplenktų, lenki pats. Ralio specifika kita – turi prisiversti važiuoti greitai. Tam, kad greitai važiuotum, neužtenka turėti greitą automobilį ir būti geru vairuotoju. Reikia mokėti užsirašyti kelią: posūkiai, konfigūracijos sudėtingumas – tai menas.
– Kas, be patirties, dar svarbu?
– Sudedamųjų dalių daug: geras vairuotojas, gerai parengtas automobilis, patirtis ralyje, mokėjimas užsirašyti kelią ir, žinoma, sėkmės faktorius. Žiedinėse lenktynėse šių savybių reikia mažiau – užtenka lenktynininko ir automobilio.
– Ar geras lenktynininkas turi išmėginti viską – nuo kartingo ir žiedo iki ralio ir kroso, kad vadintųsi tikru meistru?
– Nemanau. Lenktynininkas užauga nuo mažų dienų, nuo kartingo. Jau ten daug ko išmokstama – greitai važiuojant reikia daug judesių, kurie automatiškai įauga į kūną, protu jų nebevaldai.
– Ką moka žiedininkas, ko negali ralistas ir atvirkščiai?
– Geras žiedininkas turi išvystytą regos pojūtį, o geras ralistas moka improvizuoti.
– Ar teisinga nuomonė, kad geriausia sportinio vairavimo gudrybių mokytis ant žvyro?
– Ne, aš taip nesakyčiau. Ir ant asfalto, ir ant žvyro, ir ant ledo yra tam tikrų vairavimo ypatumų. Vairavimas – neišsemiama automobilių sporto dalis. Jeigu žmogus sako, kad viską moka, tai netiesa. Pats važiuoju daug metų ir vis ką nors naujo atrandu.
– Kokie fiziniai ralistų ir žiedininkų“ skirtumai?
– Ralyje nereikia fizinės jėgos, dominuoja psichologinė įtampa ir ištvermė. Žiedinėse lenktynėse dėl didžiulio sukibimo su danga veikia inercinės jėgos. Tuomet mėto kūną, reikia galvą laikyti. Žvyru važiuoji slysdamas, tad tos perkrovos nėra arba ji minimali, o žiedinėse tai labai jaučiama. Fizinio pasirengimo žiedinėse lenktynėse reikia geresnio.
– Gal ralyje smagiau važiuoti, nes esi su porininku, ne vienas. Žiede geriausiu atveju palaikai radijo ryšį su komandos vadovu...
– Asmeniškai buvo sunku – tik pernai išmokau klausytis šalia sėdinčio žmogaus. Turi nuolat dirbti dvi smegenų pusės: viena vairuoja ir jaučia, ką daro, o kita turi filtruoti teikiamą informaciją. Tai velniškai sunku.
– Žiedininkai retai šoka nuo tramplino, o ralistų lenktynėse nėra kontaktinės kovos. Kas sunkiau?
– Nušokti nuo tramplino man nieko nereiškia. Tai manęs negąsdina. O konkurencija man patinka. Tai visai kitas jausmas ir to kartais trūksta raliui.
– Tai kas yra tikrasis Lietuvos automobilių sporto karalius – ralis ar žiedinės lenktynės?
– Manau, kad šiuo metu – ralis. Jis sutraukia daugiau žiūrovų ir mėgaujasi didesniu populiarumu. O jeigu klaustumėte, kam labiau simpatizuoju aš, negalėčiau išskirti. Vienodai mėgstu ir ralį, ir žiedines lenktynes.
