„Viešajai įstaigai „Plytinės kartodromas“ atsiųstame laiške, kurį pasirašė V. Klimantavičius, sportininkams draudžiama treniruotis savaitgaliais ir reikalaujama, „kad sportiniai kartingai važiuotų darbo dienomis 11–13 val.“. Toks įsakymas ne tik kelia nuostabą, bet ir mažų mažiausiai verčia suabejoti valdininkų kompetencija bei sugebėjimu teisingai suvokti aplinką, nes didžioji dalis kartingo sportu užsiimančių ir Lietuvos kartingo federacijos licencijas turinčių sportininkų yra mokyklinio amžiaus vaikai, kurie nurodytu laiku mokosi mokyklose, o ne leidžia laiką treniruotėse“, – stebisi VšĮ „Plytinės kartodromas“ direktorius, praeityje Lietuvos vardą ir jos automobilių sportą garsinęs ir užsienio trasose Darius Jonušis.
Į Vilniuje nuo 1967 metų veikiantį Plytinės kartodromą kėsinamasi jau senai. Nekilnojamojo turto bumo laikais į vaizdingoje vietoje esančio sporto objekto teritoriją pretendavo ne vienas žemės prekyba besiverčiantis veikėjas. Todėl, pasak D.Jonušio, net ir dedant labai daug pastangų ne viską pavyko išsaugoti. Parceliuojant buvusios sovietų organizacijos DOSAAF turtą nuo kartodromo atskirti garažai, o jų vietoje iškilo daugiaaukščiai namai. Juose butus įsigijusiems gyventojams buvo žarstomi pažadai, kad artimiausiu metu pašonėje veikiantis kartodromas bus uždarytas. Tačiau Vyriausybės nutarimu įkurta viešoji įstaiga „Plytinės kartodromas“ sugebėjo išlaikyti ir rekonstruoti vienintelę trasą Vilniuje, kurioje vykdavo ir vyksta Lietuvos kartingo čempionatai, LKF taurės pirmenybės ir kitos lenktynės. Šioje trasoje išaugo ne vienas Lietuvos vardą užsienyje garsinantis sportininkas, veikia vaikų kartingo akademijos būrelis, nemokamai treniruojasi sportininkai, vyksta mėgėjų varžybos.
Šią profesionalią, visus reikalavimus atitinkančią trasą ir darbą su joje pirmuosius žingsnius į didįjį automobilių sportą žengiančiais kartingo akademijos auklėtiniais itin palankiai įvertino neseniai čia apsilankęs Tarptautinės automobilių federacijos (FIA) prezidentas Jeanas Todtas.
Todėl šiame kontekste, pasak D. Jonušio, sostinės valdžios sprendimas – tarsi perkūnas žiemą.
„Smogus krizei bandymai užimti strategiškai patogią vietą namų statybai kiek aprimo. Tačiau jau 2009 m. gauti pirmieji skundai dėl kartodromo keliamo triukšmo, – prisimena D.Jonušis. – Tąkart visuomenės sveikatos centro garso matavimo prietaisai neužfiksavo triukšmo lygio viršijimo. Garso lygis nebuvo viršijamas ir atliekant daugybę pakartotinų matavimų. Tačiau spaudimas kartodromą valdančiai viešajai įstaigai vis didėjo, o piką pasiekė 2011 metų pabaigoje, kai į kovą stojo Vilniaus savivaldybės tarybos narė Rūta Vanagaitė, beje, savo gyvenamąją vietą deklaravusi būtent tame, vietoj DOSAAF garažų iškilusiame, name.
Lapkričio mėnesį savivaldybėje surengtas posėdis, kuriame svarstyta „Plytinės kartodromo“ veikla. Jame R.Vanagaitė dalyvavo kaip savivaldybės tarybos narė ir nė žodeliu neužsiminė, kad asmeniškai yra suinteresuota kartodromo veiklos ribojimu. Sunerimti privertė tik jos išsakyta sportininkus menkinanti frazė: „6 sportininkai, kurie važiuoja ir kelia triukšmą.“
Tąkart savivaldybėje nugalėjo sveikas protas ir nutarta niekaip neriboti sporto objekto veiklos. Tačiau nepraėjus savaitei kartodromą užgriuvo Vilniaus visuomenės sveikatos centro tikrintojai. Per nepilną mėnesį garso lygis buvo tikrintas net 8 kartus, matavimai atlikti daugybėje butų ir pastatų aplinkoje. Nė viename šių matavimų kartodromo atstovai nedalyvavo, nors tai numato norminiai aktai. Nors kartodrome nevyko sportinių kartingų varžybos, šįkart net trijų matavimų metu užfiksuoti pažeidimai, nors per trejus metus tai nenutiko nė karto.
Savivaldybė reagavo žaibiškai. Dar net nesulaukęs patikrinimo akto, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos saugaus miesto departamentas, remdamasis Vilniaus visuomenės sveikatos centro raštu, nusprendžia uždrausti sportininkų treniruotes. Ir toliau leidžiama važinėti nuomai skirtais kartingais, tačiau sportas Vilniaus valdžiai tampa nebereikalingas.
Beje, viešosios įstaigos „Plytinės kartodromas“ dalininkas yra Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Vyriausybės. Departamentas, Ministro pirmininko kanceliarija, Seimo pirmininkė, Seimo kontrolierius, Seimo audito komitetas, Vilniaus policija ir daugybė kitų įstaigų jau buvo užversti daugybe melagingos informacijos apie kartodromo veiklą. Apsimesdama atliekanti žurnalistinį tyrimą tai darė ir kartodromo kaimynystėje gyvenanti Audronė Urbonaitė, tačiau melagingais faktais paremtas „tyrimas“ niekur nebuvo išspausdintas, o valstybė ir toliau kryptingai rėmė kartodromo veiklą, planavo investicijas, gerino sportininkų sąlygas. Tuomet kartodromo uždarymo šalininkai kovą perkėlė į savivaldybę ir... laimėjo prieš valstybę ir vaikus.
„Įdomu, kada bus žengtas kitas žingsnis ir kartodromo vietoje iškils nauji privatūs daugiaaukščiai“, – anaiptol ne retoriškai klausia D. Jonušis.