Vilniuje, greta Minsko plento esančiame angarų masyve variklių garsus galima išgirsti net naktimis. Jei tai sezono įkarštis ar tuo labiau varžybų išvakarės, tikėtina, kad čia sutiksite Lauryną ir Simoną. Jie hobį pavertė mėgstamu darbu.
Pradėjo nuo BMW ardymo
Pasak Lauryno, jųdviejų su Simonu pomėgis ardyti ir konstruoti atsirado dar tuomet, kai vaikinai dirbo automobilių laužyne. Turėdami laiko jie ėmė kergti skirtingų BMW automobilių kėbulus ir variklius. Tiesiog vedini noro eksperimentuoti ir smalsumo.
Vieną, antrą, trečią standartinį BMW variklį pakeitėme – nebeįdomu.
„Su Simonu kartu dirbame jau 3-4 metus. Pradėjom dirbti BMW automobilių laužyne ir pamažu viskas rutuliojosi. Vieną, antrą, trečią standartinį BMW variklį pakeitėme – nebeįdomu. Tuomet pirmą 2,5 litro „plytą“ iš E34 kėbulo įdėjome į „chuligankę“. Konstruodavome tik dėl įdomumo, ką su kuo galima sujungti. Galiausiai viskas baigėsi tuo, kad teko pagrindinį darbą pakeisti tuo hobiu. Paskui į „chuligankę“ dėjome trilitrį motorą su dviguba vožtuvų valdymo sistema (Double VANOS), vėliau ir V8 formos variklį pritaikėme. Vienas sunkesnių projektų buvo į E46 kėbulą įdėti V8, 4,4 litro darbo tūrio variklį. Teko viską keisti kardinaliai“, – prisiminė Laurynas.
Pašnekovai pasakoja, kad pirmieji projektai buvo skirti savo pačių malonumui. Susikonstravę kokį nors modelį vaikinai vakarais, kai angarų teritorija užsidarydavo nuo pašalinių asmenų, čia pat testuodavo savo kūrinius. Po kurio laiko jiedu sulaukė ir vieno kito užsakymo. Variklių keitimai sudomino vaikinų draugus ir pažįstamus, tad pamažu iš tokios veiklos pradėjo gauti pajamų.
Užsakymai sportui, kasdieniam vairavimui ir kelionei į bažnyčią
Laikui bėgant vaikinai automobilius ruošti ėmė vis profesionaliau, tad į juos dėmesį atkreipė šoninio slydimo varžybų ir žiedinių lenktynių dalyviai. Šiuo metu vaikinų hobis įsisukęs taip, kad kieme stovi penki automobiliai-projektai, kuriuos pagal užsakovų norus ir finansines galimybes jie pasiruošę bet kada pabaigti.
„Dabar angare turime seną „Ford Capri“. Jį ruošiame visiškai nuo nulio. Iš pradžių šio automobilio užsakovo vizija buvo nelabai aiški. Žmogus dar pats tiksliai nežinojo, ko nori. Galiausiai priėjome iki to, kad dėsime BMW tiltus. Tada lieka du variklio pasirinkimai – trilitris dviejų „vanosų“ arba V8. Vaikinas pasitaupė pinigų ir paprašė įdėti V8. Tai dabar konstruojame.
Kai konstruoji automobilį sportui tokiam kėbule, keisti reikia viską nuo A iki Z. Pavyzdžiui šiuo metu stabdžių pūslė dar neįeina į komplektaciją, netelpa niekur. Tačiau kažkur ją įdėsime vistiek, fantazijos klausimas. Užsakovas mums tą automobilį atvežė iš Didžiosios Britanijos, mes čia jį paruošime ir žmogus automobilį išsiveš atgal, dalyvaus „drifto“ varžybose.
Raudonas BMW bus skirtas važinėti į bažnyčią.
Kieme stovi dar keli projektai. Pavyzdžiui tas raudonas BMW bus skirtas važinėti į bažnyčią.
Tiesiog šiaip, kasdienai. Gatvinis. Taip pat yra ir „Nissan Patrol“ visureigis su BMW varikliu, kurį ruošiame bekelės varžyboms“, – projektus vardijo Laurynas.
Bemiegės naktys – sudedamoji mechaniko darbo dalis
Laurynas pridūrė, kad kartu su Simonu ruošia automobilius ne tik pagal individualius užsakymus, bet ir aptarnauja nuolat žiedinėse lenktynėse dalyvaujančią komandą. Taigi mechanikai turi spėti ir idealiai paruošti ekipos BMW bolidą visiems kas mėnesį sezono metu vykstantiems „BaTCC“ etapams bei Palangoje rengiamoms „1006 km lenktynėms“.
Mechanikai neslepia – aptarnaujant automobilius varžybose ir ruošiantis joms, iššūkių yra gerokai daugiau nei tiesiog ramiai garaže konstruojant kokį nors projektą pagal kliento norus.
„Prižiūrime BMW automobilius. „Štukoj“ (1006 km - red. past.) irgi mūsų dvi nuo nulio gamintos mašinos važiuoja, du E46 modeliai. Mes patys prižiūrime „pirmuką“. Kieme dar vienas baltas dyzelinis „pirmukas“ stovi. Šiemet irgi planuojama juo startuoti Palangoje.
O mechanikų gyvenimas tai įdomus. Kiekvienais metais prieš varžybas sakome, kad anksčiau pasidarysime namų darbus, bet nė karto taip nebuvo. Paskutinę naktį vistiek dar turi „persiberti“ mašiną, susirasti detalių vidury nakties, surinkti viską atgal ir tada po bemiegės nakties važiuoti į lenktynes. Kaip nori, taip dėliokis, bet paskutinė naktis vistiek bus garaže ir be miego“, – tikino Laurynas.
Pašnekovas atskleidžia, kad mechanikams per lenktynes dažnai tenka susidurti su įvairiais iššūkiais. Pasak Lauryno, daugelį techninių gedimų išspręsti nėra sunku – tereikia turėti atsarginių dalių ir mokėti greitai suktis. Tačiau yra tokių situacijų, kai mechanikai priversti sudėti ginklus ir iškelti rankas.
Jei dar nors kiek važiuoja variklis – peržegnojai ir paleidai atgal į trasą, kol visiškai „užsilenks“.
„Yra buvę nemažai ir avarijų, kai vairuotojas „nurašo“ mašiną ir kažkas linksta važiuoklėje. Tada turi labai staigiai viską atstatyti, kad automobilis vėl važiuotų tiesiai. Pakeiti kokią lenktą traukę, išvirtimą bei suvedimą jau tada padarai „iš akies“ ir vėl leidi automobilį į trasą bei žiūri, kaip vairuotojui važiuojasi.
O varžybos baigtos tada, kai sugenda motoras. Jei dar nors kiek važiuoja variklis – peržegnojai ir paleidai atgal į trasą, kol visiškai „užsilenks“. Kitų variantų nėra“, – lenktynių prisiminimais dalijosi Laurynas.
Patys laiko lenktyniauti neturi
Nuolat garaže arba varžybose varžtus sukiojantys bei automobilius ruošiantys mechanikai atviri – patiems užsiimti net ir paprasčiausiu automobiliu sportu laiko nebelieka. Nors kartais ir norėtųsi kur nors išvažiuoti prie vairo patiems, tačiau dažniausiai tenka apsiriboti tik tuo laiku piloto sėdynėje, kuris skiriamas automobilio testavimui.
„Nebelieka laiko patiems kažkur važiuoti dalyvauti. Automobilį klientui turi atiduoti pilnai išbandytą, paruoštą, be jokių silpnų vietų ar mazgų. Visas mūsų bandymų poligonas – ši angarų teritorija. Vakare užsidarome vartus ir tada bandome automobilius tol, kol sulūš. Juk gamyklose daug galvyčių galvoja apie tai, ką mes turime apmąstyti tik dviese su Simonu. Todėl tenka eksperimentuoti, važiuoti, laužyti kol sulūžta, žiūrėti silpnąsias vietas ir viską tobulinti iki begalybės. Tik tada ramia galva gali atiduoti automobilį klientui“, – sakė pašnekovas.
Prieš pusantrų metų išplėtę savo patalpas „13-ame angare“, Laurynas su Simonu galvojo ir apie jųdviejų kolektyvo pastiprinimą, tačiau mechanikai tvirtina, kad iniciatyvių, protingų ir užsispyrusių, žmonių šioje srityje trūksta.
„Žmonių nėra. Labai daug noro ir praktikos reikia. Ir tai nėra itin pelninga. Tai kaip hobis, duodantis šiek tiek pajamų, tačiau ne aukso kalnus. Vienetai yra tokių žmonių, kad ateitų ir kažką čia padarytų. Atrodo, kad ir dirba žmogus paprastame automobilių servise, tačiau čia, kai reikia nuo nulio viską perdaryti, susigaudyti nėra lengva net ir patyrusiam meistrui. Išimti ir įdėti gali kiekvienas šaltkalvis, bet kai reikia viską perdaryti kardinaliai, prasideda sunkumai“, – situaciją apibūdino Laurynas.
