Ieškodami būdų, kaip susidoroti su tokiais uždaviniais, visos profesionalios komandos naudoja keletą gudrybių.
Visų pirma, mechanikų komandos vadovas pasitinka saviškį ekipažą prie laiko kontrolės posto (tradiciškai iš greičio ruožų sportininkai grįžta 10-15 minučių anksčiau privalomo grafiko) ir jau čia pradeda pasiruošimą „reabilitacijos“ procedūroms – išklauso pilotų pastabas apie mašinos elgsenos ypatumus, pastebėtus pokyčius ar atsiradusius pašalinius garsus.
Surinkę svarbiausią informaciją jie skuba į serviso zoną ir pasiruošia reikiamas atsargines detales bei įrankius. Jei ekipažas konkrečių nusiskundimų neturi, o plika akimi nematomų bolido pažeidimų nėra, mechanikai griebiasi savitų gudrybių.
Markeris padeda atrasti pavojingas vietas
„Kadangi laiko serviso zonoje būna itin mažai, svarbiausius paruošiamuosius darbus būtina atlikti dar prieš varžybas. Tarkim mūsų mechanikai specialiu markeriu padaro tam tikras žymas pakabos detalėse ir jas jungiančiuose varžtuose. Tada švariai nuvalius purvą ar ledą galima labai greitai pastebėti ar visos žymos sutampa, varžtai nėra atsileidę, ar nėra kokių nors deformacijų. Jei šiame etape niekas nekelia abejonių, tikrinami stabdžių sistemos mazgai, eksploataciniais skysčiai etc.“, – pasakojo Aras Kalėda.
Beje, šio sportininko startą „Winter Rally“ apkartino itin apmaudi techninė problema. Nuo starto nuvažiavus vos kelis šimtus metrų lūžo visiškai naujas Aro pilotuojamo BMW pusašis (pradinė informacija apie avariją nepasitvirtino, todėl šis ekipažas grįžo į lenktynes nuo 5-ojo greičio ruožo).
„General Financing“ komandos technikai savo ruožtu patikino, kad startuojant su moderniu lenktyniniu automobiliu, kiekvienos serviso pauzės metu būtina prisijungti prie borto kompiuterio ir išsišifruoti informaciją apie variklio darbo parametrus.
Spygliai – antras dalykas pagal svarbą
Antras svarbiausias darbas serviso zonoje – padangų būklės ir jose styrančių dyglių patikra. Paprastai darbinės lenktynėms žiemą skirto automobilių „apavo“ savybės pradeda kisti nuvažiavus 30-40 kilometrų dėl padangos temperatūros svyravimų ar itin kieto grunto.
Padangai įkaitus dyglius laikantys protektoriaus blokeliai suminkštėja ir gerą sukibimą su ledu garantuojantys dygliai pradeda sparčiai byrėti. Dyglių skaičius yra griežtai reglamentuotas – iš viso vienoje žiemos ralio padangoje gali būtų ne daugiau 384 vienetai (su kelio paviršiumi vienu metu liečiasi maždaug 70-80 dyglių). Praradus apie 20 proc. dyglių padanga laikoma nebetinkama lenktynėms. Mechanikų užduotis – patikrinti ar dygliai nepradėjo klibėti ir pagal poreikį montuoti naujus ratus ar bent atlikti rokiruotes tarp ašių.
Benediktas Vanagas antrojo serviso zonoje „eglutės“ protektoriaus piešinį turinčias padangas pakeitė į simetrines, su šiek tiek ilgesniais dygliais.
Į antrąją „Winter Rally“ serviso zoną grįžę lenktynių lyderiai pasidžiaugė, kad šįkart trasos padangoms gailestingos – net lede išfrezavus idealios trajektorijos vėžes ir gerokai išaugus sukibimui, daugumos automobilių ratai atrodė nepriekaištingai. Tarp apgadinusių ratus į akmenis buvo tik Giedrius Notkus ir B. Vanagas, bendroje įskaitoje užimantis antrą vietą.